141,6 tūkst. bedarbių – kodėl darbuotojų stinga?

Lietuvoje registruota 141,6 tūkst. bedarbių, o darbdaviai siūlo 22,5 tūkst. darbo vietų. Šie skaičiai gali sudaryti įspūdį, kad darbuotojų trūkumą būtų galima panaikinti tiesiog suvedus abi puses, tačiau laisvų vietų ir darbo ieškančių žmonių gebėjimai, gyvenamoji vieta bei atlygio lūkesčiai dažnai nesutampa.

Liepos 1-ąją registruotas nedarbas siekė 7,7 proc. – 0,7 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Birželį įsidarbino 17,4 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, o bendras apdraustųjų skaičius išaugo iki 1,47 mln. Šie rodikliai nerodo darbo rinkos krizės, bet jie taip pat neįrodo, kad kiekvienas bedarbis gali iš karto užimti bet kurią siūlomą vietą.

BNS paskelbtame komentare „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raulas Eametsas šią padėtį apibūdina kaip struktūrinį neatitikimą Lietuvos darbo rinkoje.

Laisvos vietos kuriamos ne ten, kur yra darbuotojų

Struktūrinis nedarbas atsiranda, kai ekonomikai reikia kitokių gebėjimų arba darbuotojų kituose regionuose, nei jų galima rasti. Viename sektoriuje gali būti žmonių perteklius, o kitame tuo pat metu trūkti programuotojų, mokytojų, gydytojų ar suvirintojų.

Administracinį darbą regione praradęs žmogus negali kitą rytą pradėti dirbti elektriku Vilniuje. Nauja profesija reikalauja mokymosi, persikėlimas kainuoja, o būsto kainų skirtumai tarp didmiesčių ir regionų mažina galimybes sekti paskui darbo vietą.

Todėl 22,5 tūkst. pasiūlymų nėra tiek pat realių galimybių visiems 141,6 tūkst. registruotų bedarbių. Dalis pasiūlymų konkrečiam žmogui gali būti netinkami dėl kvalifikacijos, sveikatos, atstumo, darbo laiko arba siūlomo atlygio.

Darbdaviai ieško pardavėjų, vairuotojų ir suvirintojų

Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį tarp paklausiausių darbuotojų buvo pardavėjai, virėjai, vairuotojai, valytojai, suvirintojai, statybos darbuotojai ir įvairių įrenginių operatoriai.

Šis sąrašas atskleidžia dvi skirtingas problemas. Kai kurioms pareigoms reikia konkrečios kvalifikacijos ir praktinių įgūdžių, kurių negalima įgyti per kelias dienas. Kitose pozicijose atlygis ar darbo sąlygos ne visada atsveria fizinį krūvį, pamaininį grafiką ir kelionės išlaidas, todėl darbuotojų kaita išlieka didelė.

141,6 tūkst. bedarbių – kodėl darbuotojų stinga?

Darbuotojų spragas transporto, statybos ir gamybos įmonės vis dažniau užpildo užsieniečiais. Tai padeda tęsti veiklą, tačiau, ekonomisto vertinimu, nuolatinė galimybė samdyti pigesnę darbo jėgą gali silpninti paskatas automatizuoti procesus, didinti atlyginimus ir investuoti į esamų darbuotojų kompetencijas.

Vyresnių žmonių ir jaunimo kliūtys skiriasi

Liepos pradžioje 50 metų ir vyresni gyventojai sudarė 39,5 proc. visų registruotų bedarbių, o 26,1 tūkst. žmonių buvo priskiriami ilgalaikiams bedarbiams. Vyresni darbuotojai dažniau susiduria su sveikatos ribojimais, sunkiau keičia profesiją ir ne visada gali persikelti į kitą miestą.

Priešpensinio amžiaus žmonėms nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęstas iš viso šešiais mėnesiais, jeigu jie turi bent 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą. Ši apsauga suteikia daugiau laiko darbo paieškai, bet nepanaikina kvalifikacijos ar geografinio neatitikimo.

Užimtumo tarnyboje taip pat buvo registruota 14 tūkst. 16–24 metų jaunuolių. Jiems dažniausiai stinga patirties, o dalis pradinių biuro užduočių – dokumentų tvarkymas, santraukų rengimas ar korespondencija – vis dažniau automatizuojamos. Šaltinyje tai įvardijama kaip ryškėjanti dirbtinio intelekto įtaka, tačiau nepateikiama duomenų, leidžiančių apskaičiuoti jau panaikintų darbo vietų skaičių.

Didesnė išmoka neišspręs gebėjimų neatitikimo

Nuo liepos teisei į nedarbo išmoką reikia turėti bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius, anksčiau buvo vertinamas 30 mėnesių laikotarpis. Pakartotinai visą išmoką galima gauti tik sukaupus naują 12 mėnesių stažą.

Minimali mėnesio išmoka padidinta iki 370 eurų. Pirmus tris mėnesius kintamoji jos dalis siekia 45 proc. ankstesnių draudžiamųjų pajamų, vėliau mažėja iki 35 ir 25 proc. Sistema stipriau apsaugo nedarbo pradžioje ir mažiausiai uždirbusius žmones, tačiau vien jos pakeitimai naujų įgūdžių ar darbo vietų regionuose nesukuria.

Raulo Eametso vertinimu, ilgalaikiam neatitikimui mažinti reikėtų greitesnio persikvalifikavimo, geresnio susisiekimo regionuose, būsto mobilumo priemonių ir didesnių investicijų į automatizaciją. Be šių priemonių dalis gyventojų ir toliau turės rinktis tarp netinkamos, menkai apmokamos vietos ir finansinio saugumo praradimo, nors kitame sektoriuje jų gebėjimai galėtų būti paklausūs.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias

Straipsnio skaičiai, sistemos pakeitimai ir eksperto vertinimai sutikrinti su BNS paskelbtu Raulo Eametso komentaru.

Patikros

Atskirti oficialiems rodikliams priskirti duomenys ir autoriaus ekonominis vertinimas.
Patikrinti registruotų bedarbių, darbo pasiūlymų ir įsidarbinusių žmonių skaičiai.
Sutikrintos nedarbo išmokų sąlygos, dydžiai ir nurodyti procentai.
Dirbtinio intelekto poveikis pateiktas kaip autoriaus įžvalga, o ne įrodytas darbo vietų s...

BNS Tikrinti platesnį kontekstą