Svarbiausi akcentai
- 1949 metų gegužės 5 dieną Londone oficialiai įkurta Europos Taryba.
- Sutartį pasirašė 10 valstybių: Airija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Italija, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Prancūzija ir Švedija.
- Organizacija sukurta ginti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus po Antrojo pasaulinio karo.
Europos Tarybos įkūrimo aplinkybės ir geopolitinis kontekstas
1949 metų gegužės 5 dieną Londone dešimt Europos valstybių pasirašė sutartį, kuria oficialiai įkurta Europos Taryba. Šis žingsnis buvo tiesioginis atsakas į Antrojo pasaulinio karo padarinius, siekiant sukurti teisinį mechanizmą, užkertantį kelią totalitarinių režimų atgimimui. Organizacijos pagrindu tapo žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų užtikrinimas visame žemyne.
| Kriterijus | Istorinis faktas |
|---|---|
| Įkūrimo data | 1949 metų gegužės 5 diena |
| Pasirašymo vieta | Londonas |
| Steigėjos | 10 Vakarų Europos valstybių |
| Minima šventė | Europos diena (Tarybos narėse) |
Žmogaus teisių apsaugos mechanizmo formavimas
Europos Tarybos įkūrimas padėjo pamatus 1950 metais priimtai Europos žmogaus teisių konvencijai. Šis dokumentas įpareigojo valstybes nares laikytis griežtų teisinių standartų ir leido piliečiams ginti savo teises tarptautiniu lygmeniu. Teisinių institucijų integracija užtikrino vieningą teismų praktiką ir žmogaus teisių pažeidimų prevenciją. Europos šalių vienybė istoriniais klausimais išlieka aktuali ir šiandien, kai valstybės derina paramos Europos Sąjungos atminties memorialui klausimus.
Europos dienos statusas ir dabartinė struktūra
Gegužės 5 diena Europos Tarybos valstybėse narėse oficialiai minima kaip Europos diena. Ši data skirta taikai, vienybei ir teisinės valstybės principams pabrėžti. Skirtingai nei gegužės 9 diena, kuri žymi Šumano deklaraciją ir Europos Sąjungos pradžią, gegužės 5-oji orientuota į platesnę žmogaus teisių apsaugos erdvę. Šiuo metu Europos Taryba vienija 46 valstybes nares, kurių nacionalinė teisė yra tiesiogiai priklausoma nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo priimamų sprendimų.
Komentarai