Besišypsanti šviesiaplaukė moteris šviesiu švarkeliu stovi biuro fone prie apšviestų laiptų.

Akcijų spąstai: mokyklai tėvai išleidžia 14 proc. daugiau

Aktyviausiai taupyti bandantys tėvai mokyklinėms prekėms vidutiniškai išleidžia 14 proc. daugiau nei nuolaidų nesivaikantys pirkėjai. Tokį „Deloitte“ tyrimo rezultatą komentuoja SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė. Jos teigimu, akcijos gali paskatinti į krepšelį įsidėti daugiau prekių, nei šeimai iš tikrųjų reikia.

Šis skaičius nereiškia, kad kiekviena nuolaida yra nuostolinga. Jis rodo vartojimo tendenciją: ilgiau ieškant pasiūlymų daugėja progų nukrypti nuo pirminio sąrašo, pasiduoti reklamai arba pirkti vien dėl sumažintos kainos. Šaltinyje nepateikta tyrimo imtis ir metodika, todėl 14 proc. skirtumo negalima tiesiogiai pritaikyti kiekvienai Lietuvos šeimai.

Mažesnė kaina dar nereiškia mažesnių išlaidų

Taupymo strategijos veikia tik tuomet, kai perkamos iš anksto numatytos mokyklinės prekės. Jei akcija paskatina įsigyti papildomą sąsiuvinių rinkinį, dar vieną penalą ar priemonę, kurios mokykla neprašė, vieneto kaina sumažėja, tačiau galutinė sąskaita išauga.

Pasak ekspertės, ankstyvas pasiruošimas taip pat gali turėti priešingą poveikį, nei tikimasi. Kuo ilgiau šeima vaikšto po parduotuves ir seka pasiūlymus, tuo daugiau prekių patenka į jos akiratį. Lietingomis vasaros dienomis prekybos centrai gali tapti laisvalaikio vieta, o ilgesnis buvimas tarp prekių didina spontaniškų sprendimų tikimybę.

Socialiniai tinklai ir internetinės paieškos šį poveikį sustiprina. Reklamos, rekomendacijos ir riboto laiko pasiūlymai formuoja įspūdį, kad tam tikros prekės vaikui būtinai prireiks, nors šeima jų nebuvo įtraukusi į planą. „Deloitte“ tyrime mokyklinių reikmenų internete ar socialiniuose tinkluose ieškoję tėvai taip pat išleido daugiau.

Jungtinių Valstijų duomenys atskleidžia atliekų mastą

Šaltinyje nurodoma, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 77 proc. per vienus metus įsigytų mokyklinių priemonių liko nepanaudotos ir tapo atliekomis. Šis rodiklis nėra Lietuvos vartojimo įvertinimas, tačiau parodo, kuo gali baigtis pirkimas nepatikrinus realaus poreikio.

Atliekų problema kartu yra ir šeimos biudžeto klausimas. Nenaudojamas daiktas kainuoja visą už jį sumokėtą sumą, net jeigu čekyje buvo pažymėta nuolaida. Dėl to pirmas pasiruošimo mokyklai žingsnis turėtų būti ne akcijų paieška, o namuose likusių priemonių peržiūra.

Dalis pirkinių gali palaukti mokytojų sąrašo

Sigita Strockytė-Varnė pataria neskubėti pirkti visų kanceliarinių prekių, kol mokytojai nepateikė tikslių reikmenų sąrašų. Tai ypač aktualu pradinių klasių mokinių tėvams, nes iš anksto sudarytas šeimos sąrašas gali nesutapti su konkrečios klasės poreikiais.

Anksčiau galima ieškoti daiktų, kurių naudojimas aiškus: drabužių, avalynės ar kasdien nešiojamos kuprinės. Kuprinės pasirinkimui galima skirti daugiau laiko ir didesnę biudžeto dalį, o rašiklius bei kitas smulkias priemones pirkti tada, kai jau žinoma, ko tiksliai reikės. Ekspertė pažymi, kad specialių kanceliarinių prekių pasiūlymų būna ir rudenį.

Biudžeto ribos vaikui parodo tikrąją pasirinkimo kainą

Prieš apsiperkant šeimai siūloma kartu su vaiku patikrinti turimus reikmenis, atskirti tinkamus naudoti daiktus nuo tų, kuriuos būtina pakeisti, ir nustatyti atskiras sumas kuprinei, drabužiams bei kanceliarinėms prekėms. Namuose susikaupusiu priemonių pertekliumi galima pasidalyti su artimųjų šeimomis arba rudenį pristatyti į mokyklą.

Vyresnis vaikas gali pats sudaryti sąrašą ir apsipirkti neviršydamas sutartos sumos. Taip konkretus pasirinkimas tampa matomas: nereikalingas pirkinys palieka mažiau pinigų būreliams, kelionei ar didesniam tikslui. Jei senoji kuprinė dar tinkama, jos atsisakymas gali būti sąmoningas biudžeto sprendimas, o ne priverstinis taupymas.

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto