Vilniaus širdyje pradedami ambicingi tyrimai, siekiantys įminti didžiausią šalies architektūros mįslę. Mokslininkai pasitelkia moderniausias technologijas, kad išsiaiškintų, kas ir kada iš tiesų pastatė seniausią mūrinį pastatą Lietuvoje – Vilniaus arkikatedros bazilikos pirmtaką.
Šis projektas, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos, orientuotas į vadinamąjį „kvadratinį pastatą“. Tai ankstyviausias arkikatedros mūras, kuris iki šiol slepia daugybę paslapčių. Tyrėjai sieks atsakyti, kokie interjero pokyčiai įvyko po garsiojo architekto Lauryno Gucevičiaus rekonstrukcijų ir kokia yra tikroji bažnyčios statybų chronologija.
Modernios technologijos prieš amžių paslaptis
Siekdami tikslumo, mokslininkai nenaudos vien tik tradicinių metodų. Planuojama pasitelkti radiokarbono bei liuminescensinį tyrimus, kurie leidžia nustatyti objektų amžių su minimalia paklaida. Taip pat bus kuriamas itin tikslus 3D arkikatedros modelis.
Šiame skaitmeniniame modelyje bus saugoma visa sukaupta archeologinė, architektūrinė bei geologinė informacija. Tai tęsia darbus, kuriuos dešimtmečius vykdė iškilūs paveldo puoselėtojai. Primename, kad neseniai Lietuvos paveldo riteris: Prezidentas G. Nausėda pasveikino legendinį architektą Kazį Napoleoną Kitkauską su 95-mečiu, kurio indėlis į arkikatedros tyrimus yra fundamentalus.
Praktinė nauda paveldo išsaugojimui
Be mokslinių atradimų, projektas turi ir itin svarbią praktinę reikšmę. Naudojant 3D skenerį bus atlikta išsami mūrų būklės inventorizacija. Tai leis pamatyti gamtos erozijos pažeistas vietas, kurios plika akimi gali būti nepastebimos.
Sienų fizinės būklės įvertinimas yra kritiškai svarbus paminklotvarkai. Aptikus pažeidimus, bus galima taikyti prevencinius stebėjimo būdus, užkertant kelią tolesniam irimui. Mokslininkai pabrėžia, kad ši metodika bus pritaikoma ir kitiems ankstyviesiems mūro statiniams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Rezultatai – jau netrukus
Projektą, kuris yra Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ dalis, įgyvendina Lietuvos istorijos institutas. Galutinių išvadų ir detalių tyrimo rezultatų tikimasi sulaukti 2026 m. pabaigoje.
Visa gauta informacija bus prieinama ne tik akademinei bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei portale ekultura.lt. Šiuo metu trimatėmis technologijomis Lietuvoje jau skaitmeninamas net 71 išskirtinės vertės paveldo objektas, užtikrinant, kad mūsų istorija išliktų ateities kartoms.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas bus tiriama naujai pradedamo Vilniaus arkikatedros projekto metu?
Mokslininkai pradeda išsamius tyrimus, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas seniausiam Lietuvos mūriniam paveldui identifikuoti.
- Bus tiriamas vadinamasis „kvadratinis pastatas“ – ankstyviausia arkikatedros dalis.
- Siekiama išsiaiškinti, kaip pastatas atrodė iki architekto Lauryno Gucevičiaus atliktų rekonstrukcijų.
- Tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba, siekiant atsakyti į visuomenei rūpimus istorinius klausimus.
Kokios modernios technologijos bus naudojamos šio istorinio tyrimo metu?
Siekiant maksimalaus tikslumo, tyrėjai pasitelks pažangiausius fizikinius ir skaitmeninius metodus.
- Bus naudojami radiokarbono ir liuminescensinis datavimo metodai tiksliam amžiui nustatyti.
- Mūro sudėtis bus analizuojama naudojant XRF (rentgeno fluorescencinę analizę) duomenis.
- Objektas bus skenuojamas 3D skeneriu, sukuriant itin tikslų skaitmeninį duomenų masyvą.
Kokia yra praktinė šio projekto reikšmė Vilniaus arkikatedros išsaugojimui?
Be mokslinių žinių, projektas tiesiogiai prisidės prie fizinės bazilikos būklės stebėjimo ir paminklotvarkos.
- Bus atlikta išsami arkikatedros mūrų fizinės būklės inventorizacija.
- 3D modeliavimas leis laiku pastebėti gamtos erozijos pažeistas sienų vietas.
- Parengta metodika taps pagrindu prevenciniam stebėjimui, siekiant išvengti didesnių pastato pažeidimų ateityje.
Kokių rezultatų tikimasi pasibaigus Vilniaus arkikatedros tyrimams?
Projektas suteiks naujų įžvalgų apie Lietuvos architektūros istoriją ir sukurs vertingą įrankį būsimiems tyrėjams.
- Bus nustatytos absoliutinės chronologijos datos visiems pagrindiniams statybos etapams.
- Bus sukurtas unikalus 3D modelis, talpinantis visą archeologinę, architektūrinę ir geologinę informaciją.
- Mokslininkai apibrėžs plytų ir skiedinio kitimo sąsajas, kurios padės tirti kitus ankstyvuosius mūrus Lietuvoje.
Komentarai