Miško paklotė, drėgna samanų vėsa ir dešimtys kilometrų pėsčiomis – tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir būdas tiesiogiai prisiliesti prie Lietuvos laisvės kovotojų kasdienybės. Profesorė, psichologė Danutė Gailienė pabrėžia, kad istorinė atmintis visuomenei atlieka tokį patį vaidmenį kaip asmeninė atmintis žmogui: ji atsako į pamatinį klausimą – kas mes esame? Tik žinodama savo tikrąją istoriją, visuomenė išlieka atspari manipuliacijoms ir geba atpažinti išorines grėsmes.
Istorija kaip informacinio karo taikinys
Istoriniai faktai ir tautos savivoka nuo seno yra pagrindinis taikinys informacinio karo lauke. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Karolis Zikaras pastebi, kad priešiškos valstybės sistemingai siekia perrašyti Lietuvos pasakojimą. Pagrindinis propagandos tikslas – įtikinti piliečius, jog jų valstybė yra „niekam tikusi“, o pasipriešinimas okupacijai neturėjo prasmės.
Dešimtmečius trukęs partizanų vaizdavimas „banditų“ ar „nacių pagalbininkų“ šviesoje nebuvo atsitiktinis. Tai padėjo pateisinti okupaciją tiek Rusijos viduje, tiek formuoti neigiamą Lietuvos įvaizdį Vakaruose. K. Zikaro teigimu, atsakas į šiuos išpuolius negali būti nauja propaganda. Vienintelis efektyvus ginklas yra tiesa, kurią puoselėja atmintį saugančios bendruomenės visoje šalyje.
Traumos pavertimas visuomenės stiprybe
Lietuvos visuomenė nešioja gilius represijų, tremčių ir okupacijos pėdsakus. Tačiau prof. D. Gailienė atkreipia dėmesį į paradoksą: istorinė trauma gali tapti ne tik skausmo, bet ir nepalaužiamos stiprybės šaltiniu. Tyrimai rodo, kad šeimose, kurios patyrė represijas ir apie tai atvirai kalbėjo, užaugo psichologiškai stipresni žmonės. Jie pasižymi aiškiu moraliniu stuburu, laisvės suvokimu ir išsilavinimo verte.
Blogiausia savijauta fiksuojama ten, kur vyravo nutylėjimai, nežinia ar melagingi pasakojimai. Net jei šeimos istorija nėra herojiška – pavyzdžiui, artimieji bendradarbiavo su okupacine sistema – tiesos įvardijimas yra būtinas gijimo procesui. Juoda-balta mąstymas yra nebrandumo požymis, o gebėjimas pripažinti ir heroizmą, ir klaidas leidžia visuomenei augti.
Partizanų kova kaip moralinė pergalė
Nors fiziškai partizaninis karas buvo pralaimėtas, jo moralinė reikšmė šiandienos Lietuvai yra milžiniška. Dešimt metų trukęs pasipriešinimas milžiniškai totalitarinei mašinai tapo pamatu Sąjūdžiui ir nepriklausomybės atkūrimui. Šis ryšys ypač išryškėjo 1991-aisiais, kai prie Parlamento gynėjams žmonės nešė nuo pokario slėptus ginklus – tai buvo ne tik daiktų, bet ir valios priešintis perdavimas.
Šiandien laisvės kovų tema iš politinių debatų persikėlė į kultūrą: filmus, knygas ir meną. Tai leidžia jaunajai kartai emociškai išgyventi istoriją, paverčiant ją asmeninio tapatumo dalimi. Toks partizanų vadų palikimas tampa gyvas ne tik vadovėliuose, bet ir piliečių veiksmuose.
Masiniai žygiai „Samaningi kilometrai“ gegužės 16 dieną
Siekdamos stiprinti visuomenės vienybę, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga kviečia į tradicinius žygius Laisvės kovotojams atminti. Tai konkretus veiksmas, leidžiantis bent trumpam įsijausti į partizanų realybę ir apmąstyti savo vertybinius pasirinkimus.
Informacija dalyviams:
* Data: 2026 m. gegužės 16 d.
* Lokacijos Lietuvoje: Organizuojama 10 skirtingų žygių įvairiuose regionuose.
* Užsienyje: Lietuvių bendruomenės rengia 9 papildomus žygius.
* Registracija: Visi norintys dalyvauti privalo užsiregistruoti oficialioje svetainėje www.samaningikm.lt.
Karo Ukrainoje fone prof. D. Gailienė ragina „ginti normalybę“ – saugoti kasdienius ryšius, žmogiškumą ir gebėjimą džiaugtis laisve net sudėtingomis aplinkybėmis. Dalyvavimas bendruomeniniuose renginiuose yra vienas iš būdų stiprinti šį kolektyvinį atsparumą.
Šaltinis: BNS
Komentarai