Paskelbti 2025 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
Kultūros ministerija šiandien patvirtino 2025 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Šis įvertinimas laikomas aukščiausia padėka Lietuvos kūrėjams, pripažįstančia ne tik jų meistriškumą, bet ir indėlį į visuomenės dvasinį augimą.
Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pabrėžė, kad laureatų darbai kuria išliekamąją vertę, telkia bendruomenę ir tarnauja kaip „dvasinė atrama“. Ministrė taip pat atkreipė dėmesį į didelę ir kokybišką šių metų kandidatų gausą, įrodančią mūsų kultūros lauko gyvybingumą ir jautrumą laikmečiui.
Nacionalinių premijų laimėtojai ir jų nuopelnai
Komisijos pirmininkas dr. Arūnas Gelūnas paskelbė šešis kūrėjus, kuriems 2025 metais atiteks Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos.
Premijas pelnė:
- Giedrė Marija Žebriūnienė (Giedrė Kaukaitė) (Operos ir kamerinės muzikos atlikėja) – už unikalų indėlį į lietuvių vokalinės muzikos tapatybės kūrimą ir interpretacijos meno gyvybingumą.
- Marija Drėmaitė (Architektūros istorikė) – už moderniosios Lietuvos architektūros horizontų atvėrimą ir architektūros idėjų sklaidą.
- Gintaras Grajauskas (Poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas) – už poetinį šiuolaikinio buvimo pjūvį.
- Albinas Kėleris (Teatro ir kino aktorius) – už aktorinę meistrystę ir ilgametę ištikimybę teatro menui.
- Ignas Miškinis (Kino režisierius) – už įtaigia kino kalba atskleistą žmogaus ir visuomenės brandos istoriją.
- Laisvydė Šalčiūtė (Dailininkė) – už intelektualų vaizduotės šėlsmą įkūnijant moters žvilgsnį.
Premijų skyrimo kriterijai ir tvarka
Šiemet Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija iš 46 pasiūlytų kandidatų atrinko 12 nominantų. Premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, sukurti per pastaruosius septynerius metus arba per visą gyvenimą.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Jų diplomai ir ženklai tradiciškai įteikiami minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Taip pat skaitykite: Baltijos Asamblėjos premijos 2025: laureatai – Venclova, Putninšas ir Piirimäe – apie kitus svarbius kultūros įvertinimus Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas tapo 2025 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais?
2025 m. premijos skirtos šešiems iškiliems Lietuvos kūrėjams: operos ir kamerinės muzikos atlikėjai Giedrei Marijai Žebriūnienei (Giedrei Kaukaitei), architektūros istorikei Marijai Drėmaitei, poetui ir dramaturgui Gintarui Grajauskui, teatro ir kino aktoriui Albinui Kėleriui, kino režisieriui Ignui Miškiniui ir dailininkei Laisvydei Šalčiūtei. Šie laureatai apima platų kultūros spektrą – nuo vokalinės muzikos ir architektūros iki šiuolaikinės dailės ir kino.
Kuo Nacionalinė kultūros ir meno premija yra svarbi ir ką ji reiškia kūrėjams?
Ši premija yra aukščiausias valstybės įvertinimas, liudijantis išskirtinį menininko talentą, profesionalumą ir gebėjimą savo kūryba turtingai paveikti visuomenę. Tai pripažinimas, kad menininkų darbai yra gyvybingi, intelektualiai vertingi, jautrūs laikmečiui ir kuria ilgalaikę dvasinę bei kultūrinę atramą visai Lietuvai. Premijos taip pat padeda atverti Lietuvos meną pasauliui.
Kokia yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos piniginė vertė?
Laureatams įteikiamas ženklas, diplomo liudijimas ir piniginė premija. Remiantis įstatymais, premijos dydis kinta, tačiau tradiciškai ji prilygsta 800 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžiui, kas 2024–2025 m. siekia apie 45 000 eurų (atskaičius mokesčius). Premija skiriama už pastarųjų septynerių metų arba viso gyvenimo kūrybą.
Kur galima susipažinti su šių metų laureatų darbais ir kūryba?
Norintys išvysti ar išgirsti laureatų kūrinius, turi platų pasirinkimą. Galite apsilankyti Lietuvos teatruose, kuriuose vaidina Albinas Kėleris, ieškoti Gintaro Grajausko knygų (poezijos, esė) bibliotekose, stebėti Igno Miškinio kino filmus specialiuose seansuose ar festivaliuose, o Marijos Drėmaitės architektūros istorijos darbus rasti knygynuose bei akademiniuose leidiniuose. Giedrės Kaukaitės įrašai ir Laisvydės Šalčiūtės parodos dažnai eksponuojamos kultūros institucijose ir galerijose.
Komentarai