Rugsėjo pradžioje Vilniuje susirinkę politikos, verslo ir teisės lyderiai, atšvęsdami advokatų kontoros „Sorainen“ 30-metį, gilinosi į regiono ateities perspektyvas. Nors diskutuota apie įvairias sritis, viena dominuojanti tema išsiskyrė aiškiai: gynyba ir atsparumas. Diskusijų dalyviai vieningai sutarė, kad Baltijos šalys, nors ir nedidelės, privalo išlikti atsparios ir parodyti pasirengimą ginti savo laisvę. Verslo ir politikos atstovai pabrėžė, kad sėkmingo atgrasymo prielaida yra kolektyvinės gynybos stiprinimas, prasidedantis nuo esminio visuomenės mentaliteto pokyčio.
„Atsparumas – tai ne tik ginkluotųjų pajėgų užduotis, tai bendras reikalas, prasidedantis nuo mūsų pačių požiūrio. Mūsų regiono stiprybė priklausys nuo to, ar tikėsime savo ateitimi ir būsime pasirengę ją ginti. Jei visuomenė supras, kad gynyba yra bendra atsakomybė, tapsime stipresni, labiau pasitikintys savimi ir patrauklesni investicijoms bei bendradarbiavimui,“ – pabrėžė „Sorainen“ įkūrėjas Aku Sorainen.
Visuomenė – neatsiejama gynybos dalis
Rezervo generolas Riho Terras, buvęs Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas, akcentavo, kad šiuolaikinė gynyba negali būti matoma tik kaip kariuomenės atsakomybė. Estija sukūrė daugiasluoksnę sistemą, kurioje karo atveju esminius sektorius – telekomunikacijas, energetiką, maisto ir vandens tiekimą, bankininkystę – palaikys civilinės institucijos ir privačios organizacijos. Vidinė saugumo užtikrinimas, diplomatinės tarnybos ir netgi psichologinė gynyba – tai elementai, stiprinantys visuomenės pasirengimą ir užtikrinantys, kad valstybė nesugrius net krizės akivaizdoje.
Tuo tarpu Latvijos verslininkas Maris Simanovičs priminė skaudžią Ukrainos patirtį: kuo labiau visuomenė įsitraukia į pasirengimą, tuo mažiau chaoso kyla karo pradžioje. Latvijoje vis daugiau verslininkų savanoriškai prisijungia prie gynybos nevyriausybinių organizacijų – pats Simanovičs yra Latvijos Nacionalinės gvardijos savanoris. Anot jo, tai rodo, kad civiliai gali tapti svarbia profesionalios kariuomenės parama.
Lietuvoje ši tendencija pastaraisiais metais sustiprėjo dėl besiplečiančios gynybos technologijų ekosistemos. Pasak Edvino Kerzos, buvusio Lietuvos krašto apsaugos viceministro ir dabartinio „Scale Wolf“ fondo vadovo, technologijų sektorius kuria vis daugiau iniciatyvų, skirtų šalies atsparumui stiprinti. Nuo startuolių iki inovatyvių sprendimų, skirtų karinės ir civilinės gynybos poreikiams, ši ekosistema rodo, kad visuomenė tampa aktyvia jos dalimi.
Ginklų prieinamumas: tarp kultūros ir įstatymų
Diskusijoje ginklų prieinamumas iškilo kaip vienas jautriausių, bet kartu ir vienas esminių klausimų, susijusių su valstybės atsparumu. Suomių investuotojas ir atsargos karininkas Peteris Fagernas atkreipė dėmesį, kad jo šalyje gynybos kultūra ir ginklų nuosavybė yra giliai įsišaknijusi dešimtmečius ar net šimtmečius. Beveik kiekvienas vyras kiekvienoje šeimoje tarnauja kariuomenėje, šaudymas ir medžioklė išlieka populiariomis veiklomis, o civiliai nuo XX a. vidurio dalyvauja specialiuose gynybos kursuose. Suomija turi didžiausią ginklų skaičių Europoje – apie 32 vnt. 100-ui žmonių – ir dabar plečia šaudymo infrastruktūrą, visuomenei aktyviai ruošiantis įvairiems scenarijams.
Pagal Simanovičiaus nuomonę, situacija Latvijoje yra daug kuklesnė: tik 10 ginklų 100-ui gyventojų ir vos kelios šaudyklos visoje šalyje. Jo nuomone, platesnis civilinės visuomenės apginklavimas ir mokymo įstaigų plėtra padėtų sumažinti nerimą ir padidintų asmenų pasitikėjimą savo gebėjimais.
Lietuvoje situacija yra kažkur per vidurį: medžioklės tradicijos lėmė santykinai didelį ginklų skaičių, tačiau atitinkami įstatymai išlieka itin ribojantys, net ir karo Ukrainoje fone, kai ginklų poreikis gerokai išaugo. Kerza pabrėžė, kad vien turėti šaunamuosius ginklus nepakanka – visuomenė turi būti tinkamai apmokyta ir pasiruošusi civilinei gynybai, kuri yra neatsiejama saugios valstybės pagrindo dalis. Tik aktyvus piliečių įsitraukimas ir sisteminis pasirengimas užtikrins ilgalaikį Baltijos šalių atsparumą ir saugumą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie Baltijos šalių atsparumo stiprinimo?
Prisidėjimas prasideda nuo mūsų požiūrio ir mentaliteto – suvokimo, kad gynyba yra bendra atsakomybė. Kiekvienas gali didinti savo ir artimųjų pasirengimą krizinėms situacijoms, domėtis civiline sauga, savanoriauti gynybos ar pagalbos organizacijose ir stiprinti bendruomenės ryšius. Tikėjimas savo ateitimi ir pasirengimas ją ginti yra esminis.
Kodėl visuomenės įsitraukimas į gynybą yra svarbus net ir ramiu metu?
Visuomenės įsitraukimas užtikrina, kad krizės atveju valstybė netaptų paralyžiuota. Ramybės metu ruošiamasi ir kuriama daugiasluoksnė sistema, apimanti telekomunikacijas, energetiką, maisto ir vandens tiekimą, bankininkystę. Aktyvi ir pasirengusi visuomenė mažina chaosą, didina pasitikėjimą ir rodo potencialiam agresoriui, kad šalis yra pasirengusi gintis, taip stiprindama atgrasymą.
Kokie konkretūs pavyzdžiai rodo, kad civiliai gali sustiprinti šalies saugumą?
Estija yra sukūrusi daugiasluoksnę sistemą, kurioje civilinės institucijos ir privačios organizacijos užtikrina gyvybiškai svarbių sektorių (pvz., telekomunikacijų, energetikos) veikimą. Latvijoje verslininkai aktyviai jungiasi į gynybos NVO, o Maris Simanovičs pats savanoriauja Nacionalinėje gvardijoje. Šie pavyzdžiai rodo, kad civiliai gali veiksmingai prisidėti prie šalies saugumo ir atsparumo.
Kokią naudą visuomenės atsparumas teikia šalies ekonomikai ir gerovei?
Stiprus visuomenės atsparumas kuria stabilumo ir pasitikėjimo aplinką, kuri yra patraukli investicijoms ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Tai rodo, kad šalis yra patikima, geba apsaugoti savo piliečius ir turtą. Didesnis saugumas ir nuspėjamumas skatina ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir bendrą gyventojų gerovę, mažina rizikas verslui.
Ar pakanka vien karinių pajėgų šalies gynybai užtikrinti?
Ne, šiuolaikinė gynyba negali būti vien tik kariuomenės atsakomybė. Kaip pabrėžiama straipsnyje, ji apima ir vidaus saugumą, diplomatiją, netgi psichologinę gynybą. Visuomenės atsparumas reiškia, kad gyvybiškai svarbūs sektoriai veikia net ir krizės metu, o piliečiai yra pasirengę ir žino, kaip elgtis. Tik bendros visuomenės pastangos sukuria visapusišką ir veiksmingą šalies gynybą.
Komentarai