Autorė: gerosnaujienos.lt redakcija

Birželio 10-oji kultūros kalendoriuje siejama su Pasauline jugendo diena, todėl tai gera proga ne vien prisiminti stiliaus pavadinimą, bet ir vakare ar savaitgalį sąmoningiau pakelti akis į Lietuvos miestų fasadus. Jugendas, dar vadinamas secesija, dažniausiai atpažįstamas ne pagal vieną detalę, o pagal nuotaiką: banguojančias linijas, augalų motyvus, dekoratyvias metalo ar tinko formas, moterų figūras, vitražus ir laiptinių ornamentiką.

Šis stilius Europoje išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kai architektai ir amatininkai ieškojo modernesnės, gyvesnės kalbos nei ankstesni istoriniai stiliai. Tarptautinis tinklas Réseau Art Nouveau Network viešina informaciją apie Europos jugendo paveldą ir jo kultūrinį kontekstą, o Lietuvos miestų skaitytojui svarbiausia yra išmokti matyti ženklus vietoje, neperdedant ir nepriskiriant secesijai kiekvieno puošnesnio namo.

Kodėl birželio 10-oji tinka miesto pasivaikščiojimui

Pasaulinė jugendo diena nėra masinis renginys, kurį reikėtų suprasti kaip vienos šalies šventę. Tai veikiau proga atkreipti dėmesį į europinį architektūros paveldą, kuris dažnai gyvena kasdienybėje: virš parduotuvės, šalia stotelės, daugiabučio laiptinėje ar ant balkoną laikančios konsolės.

Lietuvoje jugendo ženklai pasiskirstę nevienodai. Vilnius, Kaunas ir Klaipėda XX a. pradžioje turėjo skirtingas politines, kultūrines ir urbanistines patirtis, todėl vienodų fasadų tikėtis neverta. Vienur secesijos bruožai ryškesni dekoruose, kitur jie santūresni, įsimaišę į istorizmą, moderno užuominas ar vietos statybos tradicijas.

Dėl to geriausias būdas pažinti jugendą yra ne bandyti mintinai išmokti datų sąrašą, o žiūrėti į pastatą kaip į visumą. Reikia klausti: ar linijos teka, o ne vien kartojasi? Ar ornamentas primena augalą, plaukus, bangą, stiebą? Ar dekoras yra ne tik priklijuota puošmena, bet ir fasado ritmo dalis?

Pirmieji secesijos ženklai fasade

Jugendas dažnai atpažįstamas iš judesio. Jeigu istoristiniai pastatai mėgsta aiškias nuorodas į praeities stilius, orderius ir simetriją, secesija dažniau ieško plastiškumo. Langų apvadai gali atrodyti lyg išaugę iš sienos, balkonų turėklai vingiuoti, o durų viršus priminti lankstų augalo stiebą.

Ieškant jugendo, verta fotografuoti ne tik visą namą, bet ir detales:

Birželio 10-oji: kaip mieste atpažinti jugendą

augalinius ornamentus: lapus, žiedus, stiebus, vijoklius;
banguotas linijas langų, durų ar balkonų apvaduose;
moterų figūras, veidus, plaukų motyvus ar kaukes;
dekoratyvius metalo turėklus ir balkonų atramas;
vitražus, spalvotą stiklą ar neįprastą langų skaidymą;
laiptinių plyteles, turėklus, durų rankenas ir lubų lipdinius.

Svarbu nepasiduoti vienai klaidai: puošnus namas dar nėra jugendo namas. Dalis XX a. pradžios pastatų jungia kelias kalbas, todėl ant to paties fasado galima matyti ir istoristinių, ir moderno, ir secesijos bruožų. Tiksliau sakyti, kad pastatas turi jugendo elementų, jei nėra aiškaus pagrindo teigti, jog visas jis priklauso šiam stiliui.

Vilniuje jugendas dažnai pasirodo per smulkias detales

Vilniuje secesijos ženklų verta ieškoti ten, kur XX a. pradžios miestas plėtėsi ir tankėjo: Naujamiestyje, prie senamiesčio paribių, judresnėse to meto gatvėse. Čia fasadai kartais kalba keliais balsais, todėl žvilgsnis turi būti lėtas.

Pirmiausia verta žiūrėti į viršutinius aukštus. Ten dažnai išlieka lipdyba, balkonai, langų rėmai ar ornamentai, kurių pirmame aukšte nebematyti dėl vėlesnių vitrinų, iškabų ir remontų. Jugendo bruožai Vilniuje gali būti ne teatrališki, o fragmentiški: lenkta balkono linija, moters veido reljefas, augalo motyvas virš lango.

Antras žingsnis yra įėjimas. Jeigu durys matomos nuo gatvės, verta įsižiūrėti į jų medžio raštą, stiklą, rankeną ir viršdurio kompoziciją. Laiptinės gali saugoti daug vertingų detalių, bet jos dažnai yra gyvenamųjų namų vidaus erdvės, todėl fotografuoti ar eiti vidun reikėtų tik turint aiškų leidimą arba kai erdvė teisėtai atvira lankytojams.

Kaune svarbu nepainioti secesijos su modernizmu

Kaunas daugeliui pirmiausia siejasi su tarpukario modernizmu, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas įdomesnis Kauno fasadas yra modernistinis arba kad kiekviena dekoratyvi detalė yra secesinė. Miestas turi platesnį sluoksnių spektrą, o XX a. pradžios pastatuose galima rasti ankstesnių dekoratyvinių tendencijų.

Ieškant jugendo Kaune, naudinga atskirti du dalykus. Modernizmui dažnai būdingas racionalumas, aiškios plokštumos, funkcijos logika ir santūrus dekoras. Secesija labiau linksta į ornamentą, ritmingą liniją, augalinę simboliką ir dekoratyvų perėjimą tarp konstrukcijos ir puošybos.

Geras pasivaikščiojimo pratimas Kaune yra fotografuoti poromis: vieną santūrų geometrinį fasadą ir vieną dekoratyvų fasado fragmentą. Tada palyginti, kur vyrauja konstrukcinė tvarka, o kur akis veda ornamentas. Taip lengviau neklijuoti jugendo etiketės viskam, kas tiesiog senesnė ar puošnesnė architektūra.

Klaipėdoje verta ieškoti santūresnio miesto sluoksnio

Klaipėdos architektūrinė patirtis kitokia nei Vilniaus ar Kauno. Uostamiesčio istorinė aplinka, vokiškos urbanistinės tradicijos, fachverko, istorizmo ir vėlesnių perstatymų sluoksniai sukuria kitą foną. Dėl to secesijos ženklai čia gali būti santūresni, mažiau akivaizdūs arba įsilieję į platesnę fasado kompoziciją.

Klaipėdoje verta žiūrėti į langų proporcijas, dekoratyvius viršlangius, metalinius balkonų elementus, durų apvadus ir laiptinių detales. Uostamiesčio atveju ypač svarbu neskubėti: jeigu ornamentas labiau primena istorinę citatą nei plastišką augalinę liniją, tai gali būti ne jugendas, o kitas to meto architektūros sluoksnis.

Fotografuojant Klaipėdoje naudinga užfiksuoti ir platesnį gatvės vaizdą. Secesijos detalė viena pati gali atrodyti įtikinamai, bet platesnis kadras padeda suprasti, ar ji yra pastato kalbos dalis, ar tik vėlesnė, atskira puošybos detalė.

Kaip fotografuoti pagarbiai prie gyvenamųjų namų

Architektūros paveldas dažnai yra ne muziejus, o žmonių gyvenamoji vieta. Todėl geras miesto pasivaikščiojimas prasideda nuo paprastos taisyklės: fotografuoti viešai matomus fasadus galima, bet nereikėtų brautis į kiemus, laiptines ar privačias erdves vien dėl gražaus kadro.

Jeigu durys atviros, tai dar nereiškia, kad laiptinė yra vieša. Geriau nufotografuoti fasado fragmentą nuo šaligatvio, o vidaus detales palikti ekskursijoms, paveldo renginiams ar situacijoms, kai yra leidimas. Taip saugoma ne tik gyventojų ramybė, bet ir pats paveldas.

Praktiškas maršrutas gali būti trumpas: pasirinkite vieną rajoną, skirkite jam 30-45 minutes ir ieškokite penkių dalykų: linijos, augalo, veido, metalo ir stiklo. Toks metodas padeda matyti ne tik gražius namus, bet ir konkrečius secesijos ženklus.

Greitas atpažinimo testas prieš darant išvadą

Prieš pavadindami pastatą jugendiniu, verta sau užduoti kelis klausimus. Ar matomas dekoras yra augalinis arba banguotas? Ar jis kartojasi fasado ritme, o ne tik vienoje vietoje? Ar balkono, lango, durų ir lipdybos detalės sudaro bendrą nuotaiką? Ar nėra aišku, kad pastatas labiau priklauso istorizmui arba modernizmui?

Jeigu atsakymai nevienareikšmiai, tiksliausia formuluotė būtų atsargesnė: „pastate matyti secesijos bruožų“. Tokia frazė nėra silpnesnė. Ji tiesiog tiksliau atspindi Lietuvos miestų architektūros realybę, kur stiliai dažnai susitinka tame pačiame kvartale, fasade ar net vienoje laiptinėje.

Šaltinis: Réseau Art Nouveau Network

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Kontekstas

Straipsnyje remiamasi europiniu jugendo paveldo kontekstu ir praktiniu architektūros ženklų atpažinimu Lietuvos miestuose.

Patikros