Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) specialistai pristatė naują skaitmeninį žemėlapį, kuriame detaliai pažymėtos visos Lietuvos upėse ir upeliuose įrengtos švelniosios renatūralizacijos priemonės. Ši iniciatyva, vykdyta 2017–2022 metų laikotarpiu, buvo skirta upių ir upelių ekologinės būklės pagerinimui.
Švelnioji renatūralizacija: būdas pagerinti upių būklę
Švelnioji renatūralizacija – tai priemonės, kurias taiko daugelis ES šalių, skirtos pagerinti sureguliuotų upių ir upelių ekologinę būklę. Šios priemonės pritaikytos net 1500 km vandens ruožų.
Galvenais mērķis bija ūdenstilpņu stāvokļa uzlabošana bez lielām fiziskām izmaiņām. Pasākumi tika īstenoti tā, lai nemainītu gultnes trajektoriju un neizraisītu lielu krastu eroziju. Tāpat tika nodrošināts, ka darbi neskartu blakus esošos privātos zemes gabalus, netraucētu meliorācijas sistēmu darbību, nesamazinātu upes gultnes caurlaidību maksimālā debita laikā un neradītu šķēršļus zivju un citu dzīvnieku migrācijai.
Šis procesas yra esminis, siekiant atkurti pažeistas upelių ekologija sistemas. Daugiau apie taikomas renatūralizavimo technikas galite rasti čia.
Kodėl prireikė upių atkūrimo?
Lietuvoje XX amžiaus 7–9 dešimtmečiais vyko itin intensyvūs melioracijos procesai, siekiant kuo didesnius žemės plotus pritaikyti žemės ūkiui. Upės ir upeliai buvo intensyviai reguliuojami, gilinami, tiesinami ir pertvarkomi. Nemažai tokių upelių buvo paversti grioviais, skirtais kuo greičiau nuleisti vandenį iš melioracijos sistemų.
Ši intensyvi Hidromelioracija Lietuvoje ilgainiui padarė ženklią neigiamą įtaką vandens ekosistemoms: pakeitė natūralius vagų procesus ir iki minimumo sumažino gamtos buveinių skaičių. Dėl to prireikė sistemingo upės atkūrimas projekto.
Ką galima rasti skaitmeniniame žemėlapyje?
Naujasis skaitmeninis žemėlapis suteikia galimybę visiems gyventojams, pavyzdžiui, esantiems Biržų rajono savivaldybė teritorijoje, patikrinti, kur tiksliai buvo atlikti darbai. Apie žemėlapio pristatymą daugiau skaitykite čia.
Žemėlapis pateikia tokią informaciją:
- Renatūralizuoto ruožo upės pavadinimas ir koordinatės;
- Išsami informacija apie konkrečiame ruože įgyvendintas renatūralizacijos priemones ir jų kiekį;
- Bendras įgyvendintų priemonių kiekis konkrečioje savivaldybėje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra „švelnioji renatūralizacija“ ir kodėl ji buvo reikalinga Lietuvos upėms?
Švelnioji renatūralizacija – tai priemonės, skirtos pagerinti sureguliuotų upių ir upelių ekologinę būklę nesiimant drastiškų fizinių pokyčių, pavyzdžiui, negriaunant hidrotechninių statinių.
Šios priemonės tapo būtinos dėl intensyvios hidromelioracijos, vykdytos Lietuvoje XX amžiuje, kurios metu daugelis upių buvo ištiesintos, pagilintos ir paverstos grioviais. Šis procesas lėmė ekologinės būklės pablogėjimą, sumažino buveinių įvairovę ir pakenkė natūraliems hidrologiniams procesams. Renatūralizacija siekiama šias ekosistemas atkurti.
Kokia apimtimi buvo vykdomas renatūralizacijos projektas ir ką tiksliai rodo naujasis skaitmeninis žemėlapis?
Projektas buvo vykdomas 2017–2022 metų laikotarpiu ir apėmė didelę Lietuvos teritoriją – priemonės pritaikytos net 1500 km upių ir upelių ruožų.
Naujasis skaitmeninis žemėlapis, kurį pristatė Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), leidžia vizualiai pamatyti visas įrengtas švelniosios renatūralizacijos priemones. Žemėlapyje pažymėta tiksli priemonės vieta, jos tipas (pvz., tėkmę reguliuojantys akmenys, dugno paaukštinimai) ir projekto apimtis, suteikiant viešą prieigą prie atliktų darbų duomenų.
Kokie buvo pagrindiniai aplinkosauginiai ir techniniai reikalavimai įgyvendinant švelniosios renatūralizacijos priemones?
Siekiant išsaugoti esamą infrastruktūrą ir užtikrinti sistemos funkcionalumą, buvo nustatyti griežti techniniai reikalavimai, tarp kurių svarbiausi:
- Vagos vientisumas: Renatūralizacijos priemonės negalėjo pakeisti upės vagos trajektorijos ar sukelti didelės krantų erozijos.
- Drenažo apsauga: Darbai negalėjo pakenkti gretimiems privatiems sklypams ar sutrikdyti esamų drenažo sistemų veikimo.
- Pralaidumas: Privalėjo būti užtikrintas upės vagos pralaidumas maksimalių debitų (potvynių) laikotarpiu, kad nebūtų sukelta papildoma užliejimo rizika.
- Migracijos užtikrinimas: Priemonės neturėjo sudaryti kliūčių žuvų ir kitų gyvūnų migracijai, siekiant atkurti ekosistemos gyvybingumą.
Kur galima rasti šį skaitmeninį žemėlapį ir kokių tolesnių upių atkūrimo iniciatyvų galima tikėtis ateityje?
Skaitmeninis žemėlapis yra viešai prieinamas Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje, dažniausiai GIS sistemų ar interaktyvių žemėlapių skiltyje, skirtas specialistams ir plačiajai visuomenei susipažinti su rezultatais.
Nors šis konkretus 2017–2022 m. projektas yra baigtas, upės atkūrimas išlieka ilgalaikiu Lietuvos ir ES aplinkosaugos prioritetu. Galima tikėtis tolesnių investicijų ir projektų, skirtų hidromorfologinės būklės gerinimui, ypač tose upėse, kurios vis dar neatitinka ES Vandens pagrindų direktyvos reikalavimų, taip pat bus akcentuojamas stebėsenos tęstinumas.
Šaltinis: Biržų rajono savivaldybė
Komentarai