Biržų, Telšių ir Jurbarko regioniniai padaliniai tapo gyvosiomis laboratorijomis po atviru dangumi. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) ir Valstybinių miškų urėdijos specialistai čia įveisė tris naujus juodalksnio bandomuosius želdinius. Šis žingsnis yra beveik tris dešimtmečius trukusio mokslinio selekcijos darbo rezultatas, siekiant sukurti miškus, kurie būtų atsparesni klimato kaitai ir ligoms.
📌 Svarbiausi akcentai
* Trukmė: Selekcijos procesas iki šio etapo truko 30 metų.
* Lokacija: Želdiniai įveisti Biržų, Telšių ir Jurbarko regionuose.
* Tikslas: Atrinkti genetiškai stipriausius medžius ateities miškų atkūrimui.
* Apimtis: Lietuvoje iš viso veikia per 100 bandomųjų želdinių (virš 200 ha).
Trys dešimtmečiai selekcijos ir genetinė atranka
Miško medžių selekcija skiriasi nuo žemės ūkio – čia rezultatai matuojami ne sezonais, o dešimtmečiais. Procesas prasidėjo natūraliuose Lietuvos juodalksnynuose, kur specialistai atrinko tiesiausius, sparčiausiai augančius ir ligoms atspariausius individus. Iš jų surinktos sėklos tapo pirmųjų bandomųjų želdinių pagrindu.
Bėgant metams mokslininkai stebėjo, kurie palikuonys paveldi geriausias savybes. Iš stipriausių medžių ūgelių buvo suformuotos sėklinės plantacijos, kuriose subrandintos pagerintos genetinės vertės sėklos. Būtent iš jų išauginti sodmenys dabar pasodinti naujuose, antrosios kartos želdiniuose.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Bendras šeimų skaičius | 130 |
| Šeimų kilmė iš Latvijos | 50 |
| Pirmasis vertinimo etapas | po 10 metų |
| Bendras bandomųjų plotų plotas Lietuvoje | > 200 ha |
Tarptautinis eksperimentas ir 130 šeimų analizė
Naujųjų želdinių genofondą sudaro 130 juodalksnio šeimų. Miško genetikoje šeima laikoma vieno motininio medžio palikuonių grupė. VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Nainienė nurodo, kad toks šeimų lyginimas leidžia tiksliai įvertinti paveldimas savybes.
Eksperimentas turi tarptautinį prieskonį – 50 šeimų į Lietuvą atkeliavo iš Latvijos. Mokslininkai stebės, kaip mūsų šalyje adaptuojasi šiauriau augančių populiacijų medžiai. Tai padės suprasti, kaip juodalksniai toleruoja sausras, temperatūrų svyravimus ir specifinius kenkėjus, kurie tampa vis agresyvesni dėl šiltėjančio klimato.
Vertinimo kriterijai ir ateities miškų pamatai
Nors medeliai jau pasodinti, galutiniai atsakymai paaiškės po dešimtmečio. Tuomet specialistai atliks masinius matavimus: vertins kamienų kokybę, augimo energiją ir gyvybingumą. Remiantis šiais duomenimis, bus atrinktos pačios vertingiausios šeimos, iš kurių bus kuriamos dar aukštesnės selekcinės vertės sėklinės plantacijos.
Šiandien Biržų, Telšių ir Jurbarko miškuose pasodinti jaunuolynai taps pagrindiniu šaltiniu sėkloms, kurios bus naudojamos visos Lietuvos miškų atkūrimui. Valstybinė miškų tarnyba pabrėžia, kad tai ilgalaikė investicija į tvarią šalies ekosistemą. Nuo genetinės kokybės tiesiogiai priklausys ne tik medienos tūris, bet ir miško gebėjimas išlikti audrų bei naujų ligų fone.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Lietuvoje pradedami sodinti būtent „ateities“ juodalksniai?
Tai nėra paprasti medžiai, o 30 metų trukusio mokslinio darbo rezultatas. Specialistai atrinko genetiškai stipriausius individus, kurie yra atsparesni ligoms ir sparčiau auga net keičiantis klimatui. Šie sodinukai Biržų, Telšių ir Jurbarko miškuose veikia kaip „gyvosios laboratorijos“, užtikrinančios, kad ateities miškai bus gyvybingesni ir kokybiškesni nei natūraliai ataugantys plotai.
Kaip vyksta genetinė medžių atranka ir kuo šie sodinukai skiriasi nuo paprastų?
Procesas primena geriausių savybių „kodavimą“: iš natūralių miškų atrenkami tiesiausi ir sveikiausi medžiai, iš jų sėklų auginamos šeimos (iš viso 130 šeimų, įskaitant 50 iš Latvijos). Bandomuosiuose plotuose stebima, kurie palikuonys paveldi geriausias savybes. Tik stipriausiųjų pagrindu formuojamos sėklinės plantacijos, iš kurių vėliau tiekiami sodmenys visos Lietuvos miškų atkūrimui.
Kokia praktinė šio projekto nauda Biržų, Telšių ir Jurbarko regionams?
Šie regionai pasirinkti kaip strateginiai taškai dėl skirtingų dirvožemių ir augimo sąlygų. Vietos ekosistemoms tai reiškia didesnį miškų stabilumą prieš kenkėjus ir audras, o ateities miškininkystės verslui – aukštesnės kokybės medieną. Sveikesni juodalksnynai taip pat geriau reguliuoja drėgmės balansą ir tarnauja kaip efektyvūs anglies dvideginio absorbentai.
Kada bus matomi pirmieji rezultatai ir kur rasti informaciją apie geriausius sodmenis?
Pirmasis esminis vertinimo etapas numatytas po 10 metų, tačiau procesas yra tęstinis. Miško savininkai, norintys savo plotus atkurti genetiškai pagerintais sodmenimis, informaciją apie sertifikuotas sėklas ir jų kilmės rajonus gali rasti Valstybinės miškų tarnybos (VMT) oficialioje svetainėje arba kreipdamiesi į Valstybinių miškų urėdijos medelynus.
Šaltinis: BNS
Komentarai