Kovo 21 d. Oslo universiteto auloje įvyks neeilinis kultūrinis įvykis: Vilniaus universiteto (VU) choras „Gaudeamus“ kartu su norvegų kolegomis atliks didingą programą. Renginys ne tik sujungs šalių balsus, bet ir nuties meninį tiltą tarp dviejų genijų – M. K. Čiurlionio bei E. Muncho.
Muzikinė kelionė per dramatiškas „Kryžiaus kelio“ stotis
Pagrindiniu koncerto akcentu taps vengrų kompozitoriaus Ferenco Liszto unikalus kūrinys „Via Crucis“ (Kryžiaus kelias). Tai gilaus dramatizmo ir dvasingumo kupinas opusas, vaizduojantis 14 Jėzaus Kristaus kančios stotelių – nuo pasmerkimo mirti iki palaidojimo.
Šį kūrinį „Gaudeamus“ choras jau yra atlikęs prestižinėje Prancūzijos Kompjeno pilyje kartu su Mūza Rubackyte, o šįkart jis suskambės ne mažiau įspūdingoje erdvėje – monumentaliais Edvardo Muncho paveikslais puoštoje Oslo universiteto auloje.
Scenoje – tarptautinio pripažinimo sulaukusi pianistė
Fortepijono partiją koncerte atliks pianistė, M. K. Čiurlionio tarptautinio konkurso pirmosios vietos laimėtoja Sonata Alšauskaitė. Muzikos kritikai atlikėją vertina už ypatingą jautrumą ir gilias interpretacijas, kurios pranoksta gryną techninį virtuoziškumą.
S. Alšauskaitė, kuri yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja bei glaudžiai bendradarbiauja su prof. Petru Geniušu, savo meistriškumu papildys chorų skambesį atliekant tiek F. Liszto, tiek sakralinius M. K. Čiurlionio kūrinius.
Lietuvių ir norvegų genijų akivaizdoje: Čiurlionis ir Munchas
Koncertas skirtas paminėti neseniai praėjusias M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Prieš muzikinę dalį meno istorikė Laima Marija Petrusevičiūtė skaitys paskaitą apie Čiurlionio ir Muncho kūrybos sąsajas, remdamasi savo knyga „Melancholija ir saulė“.
Simboliška, kad renginys vyks salėje, kurioje eksponuojama 11 originalių E. Muncho aliejinės tapybos darbų, tarp kurių – garsioji „Saulė“. „Džiaugiuosi, kad norvegai išgirs mūsų genijų Čiurlionį, o VU choristai pamatys Munchą“, – teigia choro vadovė Rasa Gelgotienė.
Ilgametė universitetų chorų draugystė
VU chorą „Gaudeamus“ ir Oslo universiteto akademinį chorą sieja ilgametė partnerystė. Abi komandos ne kartą rengė bendrus projektus, o šis pasirodymas yra dar vienas tvirtas žingsnis stiprinant Lietuvos ir Norvegijos kultūrinius ryšius.
Koncertą organizuoja VU Kultūros centras bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijos Karalystėje. Tai bus ne tik muzikinis pasirodymas, bet ir aukšto lygio kultūrinė diplomatija istorinėje Skandinavijos erdvėje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada ir kur vyks bendras Lietuvos ir Norvegijos chorų koncertas?
Išskirtinis muzikinis renginys planuojamas kovo mėnesį vienoje prestižiškiausių Norvegijos kultūrinių erdvių.
- Koncertas įvyks kovo 21 d., šeštadienį, 17 val.
- Pasirodymas rengiamas monumentaliais E. Muncho paveikslais garsėjančioje Oslo universiteto auloje.
- Scenoje pasirodys Vilniaus universiteto choras „Gaudeamus“ kartu su Oslo universiteto choru.
Kokią programą parengė jungtinis atlikėjų kolektyvas?
Koncerto lankytojai išgirs gilią sakralinę muziką bei Baltijos ir Šiaurės šalių chorinę kūrybą.
- Pagrindinis programos akcentas – F. Liszto liturginė oratorija „Via Crucis“ (Kryžiaus kelias).
- Skambės bendrai atliekami M. K. Čiurlionio sakraliniai kūriniai.
- Fortepijono partijas atliks tarptautiniu mastu pripažinta pianistė Sonata Alšauskaitė.
Kodėl šiame renginyje pabrėžiamos sąsajos tarp M. K. Čiurlionio ir E. Muncho?
Renginys ne tik pristato muziką, bet ir ieško gilesnių kultūrinių paralelių tarp dviejų genialių kūrėjų.
- Prieš koncertą meno istorikė Laima Marija Petrusevičiūtė skaitys paskaitą apie abiejų menininkų kūrybos ryšius.
- Projektu siekiama dar kartą priminti pernai minėtas 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines.
- Paskaitos metu bus pristatomos lietuvių menininko paveikslų reprodukcijos.
Kokia yra šio tarptautinio muzikinio bendradarbiavimo reikšmė?
Šis projektas stiprina akademinius ir kultūrinius ryšius tarp Lietuvos bei Norvegijos universitetų.
- VU choras „Gaudeamus“ tęsia F. Liszto kūrinio atlikimo tradiciją, pernai jį pristatęs Prancūzijoje.
- Lietuvos muzikos kritikai pabrėžia pianistės S. Alšauskaitės gebėjimą perteikti gilias interpretacijas.
- Tai svarbus žingsnis populiarinant Lietuvos nacionalinę kultūrą ir jos sąsajas su pasauliniu paveldu.
Komentarai