Antroji šių metų pusė Baltijos šalių ir Lenkijos atsinaujinančios energetikos rinkai atnešė esminį pagyvėjimą, kurį paskatino augantis dirbtinio intelekto (DI) ir duomenų centrų vystymas. Užsienio kapitalas vėl aktyviai ieško veikiančių ir vystomų žaliosios energetikos projektų regione.
Investicinės bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ (AEI) valdytojas Mantas Auruškevičius pabrėžia, kad šis atgimimas yra trijų veiksnių rezultatas:
- DI ir duomenų centrai: Pasaulyje sparčiai auganti žaliosios energijos paklausa.
- Tinklų sinchronizacija: Baltijos tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa.
- Stabilumas: Balansavimo rinkos stabilizacija regione.
Be to, investicinė bendrovė šiuo metu siūlo 13 mėnesių trukmės obligacijas su fiksuota 8,5 proc. grąža privatiems ir instituciniams investuotojams.
Tarptautinio kapitalo sugrįžimas
Po kelerių santūresnių metų, tarptautiniai investuotojai Baltijos šalių ir Lenkijos regioną vėl mato kaip didelį plėtros potencialą. Tai patvirtina ir sėkmingi sandoriai.
„2024 m. pabaigoje Didžiosios Britanijos kapitalo rinkos žaidėjas įsigijo mūsų 65,5 MW galingumo saulės parkų portfelį Lenkijoje. Sulaukiame didelio susidomėjimo įsigyti visą mūsų portfelį“, – teigia M. Auruškevičius.
AEI strategija numato, kad artimiausiu metu bus vertinamas efektyviausias kelias: parduoti visą portfelį kartu ar realizuoti jį dalimis. Bendras AEI investicinis portfelis siekia įspūdingą 1,8 GW (vertė 165,1 mln. eurų).
Bendra AEI platforma: nuo Lenkijos iki Latvijos
Per penkerius metus „Lords LB Asset Management“ valdoma AEI sukūrė vieną didžiausių atsinaujinančios energetikos platformų regione. Šiuo metu veikiančios AEI jėgainės (vėjo parkai Lietuvoje ir saulės parkai Lenkijoje) siekia 280 MW, o iki metų pabaigos pajėgumai išaugs dar 69 MW.
Be to, įmonė aktyviai vysto naujus projektus, siekdama iki 2028-ųjų vasario, kuomet baigiasi investicinės bendrovės terminas, realizuoti savo valdomus projektus strateginiams pirkėjams:
- Lenkija: 88 MW saulės parkai (pradės veikti šiemet ir 2026 m. pavasarį).
- Latvija: 112 MW vėjo parkas.
Naujų pajėgumų vystymas ir stabilizacija yra esminis aspektas, siekiant, kad Lietuva galėtų tapti žaliosios energetikos lyderiais Baltijos šalių regione. Dėl šios priežasties Energetikos ministerija spartina investicijų plėtrą į energijos kaupimo įrenginius, užtikrinančius tinklo stabilumą.
Investicinė bendrovė numato, kad pardavimo lėšos pirmiausia bus skirtos obligacijų išpirkimui, o visą portfelį siekiama realizuoti iki 2027 metų pabaigos. AEI pabrėžia, kad diversifikacija (technologinė, geografinė ir plėtros stadijų) leidžia lanksčiai reaguoti į kintančias rinkos sąlygas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Baltijos šalys vėl tapo tokios patrauklios tarptautiniams žaliosios energijos investuotojams?
Investicijų atsigavimą lėmė keletas esminių veiksnių. Svarbiausi jų – Baltijos tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa (mažinanti riziką), stabilizuota balansavimo rinka ir didžiulė pasaulinė paklausa žaliajai energijai, kurią ypač skatina dirbtinio intelekto (DI) ir duomenų centrų plėtra. Investuotojai mato mūsų regioną kaip stabilų ir perspektyvų plėtros tašką.
Kaip dirbtinio intelekto plėtra skatina investicijas į atsinaujinančią energetiką Baltijos šalyse?
Auganti DI industrija ir duomenų centrai reikalauja milžiniško ir nuolatinio elektros energijos kiekio. Investuotojai ieško švarios energijos šaltinių, kad patenkintų šią paklausą ir atitiktų tvarumo reikalavimus. Baltijos šalių regionas, su savo plėtros potencialu, tampa kritiškai svarbus tiekiant žaliąją energiją šiai naujai skaitmeninei infrastruktūrai palaikyti.
Ar smulkūs investuotojai gali pasinaudoti šiuo žaliųjų investicijų bumu (pvz., per AEI obligacijas)?
Taip, investicinės bendrovės, valdančios stambias energetikos platformas, dažnai siūlo finansinius produktus, tokius kaip obligacijos. Pavyzdžiui, šiuo metu AEI siūlo obligacijas su 8,5 proc. metiniu pajamingumu. Tai leidžia smulkiems ir vidutiniams investuotojams prisidėti prie regiono žaliosios energetikos plėtros ir gauti stabilų pasyvių pajamų srautą.
Kiek naujų žaliosios energijos pajėgumų planuojama pastatyti Baltijos šalyse ir Lenkijoje artimiausiu metu?
„Atsinaujinančios energetikos investicijos“ jau valdo 280 MW veikiančių parkų Lietuvoje ir Lenkijoje. Be to, šiuo metu statomi dar 200 MW naujų pajėgumų: 88 MW saulės parkai Lenkijoje, kurie bus užbaigti iki 2026 m. pavasario, ir 112 MW vėjo parkas Latvijoje. Tai rodo sparčią regiono investicinės infrastruktūros plėtrą.
Komentarai