Dvidešimt metų rinkausi tą patį partnerio tipą. Psichologės sakinys vi

Parengė „Geros naujienos“ redakcija pagal SMLPC medžiagą.

Kai santykiai vis prasideda stipria trauka, bet baigiasi tuo pačiu nusivylimu, problema gali slypėti ne vien pasirinktuose partneriuose. Pasikartojimą gali palaikyti anksti išmoktas artumo modelis: tai, kas pažįstama nuo vaikystės, suaugus kartais klaidingai palaikoma meile ar saugumu.

Svarbiausia šio požiūrio mintis nėra kaltinti tėvus ar save. Psichologės sakinys šaltinyje skamba taip: „Jūs nesate sugadinti. Jūsų smegenys tiesiog išmoko klaidingą meilės apibrėžimą. Ir dabar galima išmokti kitą.“ Pastebėjus modelį, pasirinkimas gali tapti mažiau automatinis.

Esmė trumpai

Skirtingi partneriai gali kartoti panašų emocinio nepasiekiamumo scenarijų.
Nerimas, laukimas ir nežinomybė kartais supainiojami su stipria trauka.
Ramus, nuoseklus ryšys iš pradžių gali pasirodyti neįprastas ar net nuobodus.
Modelio įvardijimas padeda pamatyti pasirinkimą ten, kur anksčiau atrodė esąs likimas.

Kodėl pažįstamas elgesys gali atrodyti kaip meilė

Vaikas pirmąjį supratimą apie artumą gauna stebėdamas svarbiausių žmonių elgesį. Jei rūpestis buvo nenuoseklus — vieną kartą šiltas, kitą kartą tolimas — gali susiformuoti nuostata, kad dėmesį ir meilę reikia užsitarnauti.

Suaugus šis modelis nebūtinai išnyksta. Jis gali persikelti į romantinius santykius: žmogų ima traukti partneriai, kurių dėmesys taip pat nepastovus. Nors toks bendravimas skaudina, jis kartu atrodo pažįstamas. O pažįstamumas lengvai supainiojamas su saugumu.

Todėl pasikeitus partnerio vardui, išvaizdai ar gyvenimo aplinkybėms gali likti ta pati dinamika: intensyvi pradžia, auganti nežinomybė, bandymas pelnyti dėmesį ir skaudi pabaiga.

Kai nerimas supainiojamas su stipria trauka

Laukimas, ar žmogus parašys, neaiškumas dėl kito susitikimo ir nuolat besisukančios mintys sustiprina dėmesį partneriui. Padažnėjęs širdies plakimas bei įtampa tuomet gali būti palaikyti ypatinga „chemija“.

Šaltinio medžiagoje tai aiškinama suaktyvėjusia nervų sistema: stresas padaro kitą žmogų itin reikšmingą. Tačiau vien intensyvus susijaudinimas dar neparodo, kad ryšys yra saugus ar tinkamas.

Ramesni santykiai jaučiasi kitaip. Partneris elgiasi nuosekliai, atsako į žinutes ir nepalieka nuolatinėje nežinioje. Žmogui, pripratusiam prie nepastovaus dėmesio, toks stabilumas gali pasirodyti kaip kibirkšties trūkumas. Iš tiesų gali trūkti ne jausmo, o įprastos įtampos.

Požymiai, kad kartojasi tas pats santykių modelis

Vienas nesėkmingas ryšys dar neatskleidžia pasikartojančio scenarijaus. Vertėtų palyginti kelis santykius ir ieškoti ne išorinių partnerių panašumų, o pasikartojančios dinamikos.

Galimi klausimai sau:

Dvidešimt metų rinkausi tą patį partnerio tipą. Psichologės sakinys viską pake

Ar partneriai dažniausiai būdavo emociškai nepasiekiami?
Ar jų dėmesys svyruodavo nuo didelio artumo iki ilgo atsitraukimo?
Ar santykiai prasidėdavo labai intensyviai, bet vėliau atsirasdavo tuštuma?
Ar daug energijos tekdavo skirti laukimui, spėliojimui ir bandymui pelnyti dėmesį?
Ar stabilus žmogus atrodydavo nepatrauklus vien todėl, kad šalia jo nebuvo nerimo?

Svarbu vertinti visą santykių eigą. Vienas vėliau gautas atsakymas ar ramesnė diena savaime neapibrėžia žmogaus. Modelį rodo nuolat pasikartojantys bruožai, panašios situacijos ir tokios pačios baigtys.

Ką stebėti naujos pažinties pradžioje

Vertinant naują ryšį naudinga atkreipti dėmesį ne vien į traukos stiprumą, bet ir į tai, kas ją palaiko. Ar apie žmogų daug galvojate dėl malonaus artumo, ar daugiausia dėl nežinios, kada jis vėl parodys dėmesį? Ar bendravimas išlieka nuoseklus, ar šilumą nuolat keičia atsitraukimas?

Galima trumpai pasižymėti, kaip jaučiatės po susitikimų ir bendravimo: ramiau bei saugiau ar įsitempę ir priversti spėlioti. Vienas įrašas nieko neįrodo, tačiau kelių situacijų palyginimas gali padėti atskirti abipusį susidomėjimą nuo pasikartojančio laukimo ciklo. Taip sprendimas remiamas ne vien akimirkos intensyvumu, bet ir visa ryšio dinamika.

Kaip pereiti nuo automatinio pasirinkimo prie sąmoningo

Pradžia nėra skubus partnerio pakeitimas. Pirmiausia verta suprasti, kas konkrečiai traukia ir kokią kainą už tą trauką tenka mokėti.

Praktiškas būdas — trumpai aprašyti kelių ankstesnių santykių pradžią, kasdienę dinamiką ir pabaigą. Tuomet galima pažymėti pasikartojančius bruožus: nepastovų dėmesį, emocinį atstumą, labai intensyvią pradžią ar nuolatinę nežinomybę.

Kitas žingsnis — atskirti ramybę nuo abejingumo. Ramus ryšys šioje medžiagoje siejamas su nuoseklumu, saugumu ir mažesne drama. Tai nereiškia, kad reikia ignoruoti tikrą nesidomėjimą. Svarbu stebėti ne adrenalino kiekį, o tai, ar žmogus yra emociškai pasiekiamas ir elgiasi pastoviai.

Naujas pasirinkimas iš pradžių gali jaustis nepatogiai vien todėl, kad jis nepažįstamas. Todėl naudinga neskubėti atmesti stabilaus žmogaus vien dėl to, kad santykių pradžioje nėra įprastos įtampos.

Šis paaiškinimas nėra diagnozė

Šaltinyje nepateikiamas konkretus tyrimas ar universalus testas, todėl aprašytą ryšį tarp vaikystės patirčių ir partnerio pasirinkimo reikėtų vertinti kaip galimą paaiškinimo modelį, o ne kiekvienam žmogui tinkamą diagnozę.

Santykių istorijos skiriasi, o stipri trauka savaime nereiškia nesveiko ryšio. Esminis signalas yra ne vien jausmo intensyvumas, bet nuosekliai pasikartojantis skausmingas scenarijus.

Jeigu jį sunku pamatyti savarankiškai, pokalbis su psichologu gali padėti įvardyti pasikartojimus. Naudingiausias pirmas žingsnis — palyginti ankstesnių ryšių dinamiką ir paklausti savęs, ar ramybę kartais atmetate vien todėl, kad ji dar neatrodo pažįstama.

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir ribos

Straipsnyje SMLPC medžiaga pertvarkyta į praktinį paaiškinimą, nepateikiant jos kaip individualios diagnozės.

Patikros