Šalčininkų krašto kultūros padangėje sušvito ypatinga sukaktis – Eišiškių muzikos mokykla paminėjo savo šešiasdešimtmetį. Ši šventė tapo ne tik oficialiu minėjimu, bet ir jautria bendruomenės susibūrimo vieta, kurioje persipynė prisiminimai, džiaugsmo šypsenos ir pagarbos ašaros.
Pradžia be nuosavų namų
Prieš šešis dešimtmečius tuometiniame Eišiškių rajone duris atvėrusi įstaiga šiandien laikoma vyriausia muzikos mokykla Šalčininkų rajone. Tačiau kelio pradžia nebuvo lengva. Nors norinčiųjų mokytis groti pianinu, akordeonu ar pučiamaisiais instrumentais atsirado net 80, mokykla neturėjo savo patalpų. Pirmieji mokiniai ir mokytojai glaudėsi vietos gimnazijoje bei kultūros namuose, o pamokos neretai vykdavo tiesiog koridoriuose.
Ši mokyklos istorija liudija apie neįtikėtiną užsispyrimą: mokytojai patys skubėdavo į vaikų namus, kad tik muzika nenustotų skambėti. Tik 1989 metais jaunieji talentai persikėlė į dabartinį pastatą miesto centre, kuriame ugdymas sėkmingai tęsiamas iki šiol.
Emocijų kupinas šventinis minėjimas
Šiandieninei mokyklos bendruomenei vadovaujanti Laurita Rozmyslovičienė pati yra šios įstaigos absolventė. Jos sugrįžimas į gimtąją mokyklą direktorės vaidmenyje tapo simboliniu įrodymu, kad muzika sukuria neišardomą ryšį su namais. Jubiliejinis šventinis minėjimas prasidėjo itin jautriai – tylos minute buvo pagerbti tie, kurių indėlis liko tik prisiminimuose: pirmoji direktorė Marija Kurto bei gausus būrys pedagogų.
Koncertinėje programoje mokiniai demonstravo ne tik techninį meistriškumą, bet ir sceninę drąsą. Pasak žiūrovų, kiekvienas pasirodymas spinduliavo jaunatvišką energiją, o jauniausieji atlikėjai meistriškai valdė instrumentus, įrodydami, kad muzikinis ugdymas Eišiškėse išlieka aukščiausio lygio.
Talentų kalvė, garsinanti Lietuvą
Per 60 metų Eišiškių meno mokykla užaugino daugiau nei 400 kūrybingų asmenybių. Tarp garsių absolventų – 2007 m. „Eurovizijoje“ Lietuvai atstovavęs Andžej Zujevič, gausybė ansamblių vadovų ir pedagogų, pasklidusių po visą šalį bei užsienį. Jauniausia karta taip pat nenusileidžia – absolventas Tomaš Suckel pernai papildė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos gretas.
Šventėje dalyvavę svečiai, tarp jų Seimo narys Jaroslav Narkevič ir vicemeras Valdemar Sliževski, pabrėžė, kad ši mokykla yra Šalčininkų rajono bendrystės pamatas. Pasak jų, muzika ne tik lavina vaikų discipliną ir pasitikėjimą savimi, bet ir padeda atrasti geriausius sprendimus gyvenime, jungdama skirtingas kartas.
Iškilmingas vakaras baigėsi simboliniu spalvotu saliutu ir bendra daina „Mūsų dienos kaip šventės“, kuri suvienijo visus esamus ir buvusius mokyklos narius naujam kūrybiniam skrydžiui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl muzikos ir meno mokyklos yra svarbios mažesnių miestų bendruomenėms?
Muzikos ir meno mokyklos regionuose atlieka ne tik švietimo, bet ir svarbią kultūrinio centro funkciją. Jos ugdo jaunimo kūrybiškumą, discipliną ir saviraišką, kartu puoselėdamos vietos tradicijas. Tokios įstaigos dažnai tampa pagrindinėmis bendruomenės susibūrimo vietomis, kuriose organizuojami renginiai stiprina gyventojų kultūrinį identitetą ir tarpusavio ryšį.
Kokią praktinę naudą vaiko raidai suteikia muzikinis ugdymas?
Mokymasis groti instrumentu lavina ne tik muzikinę klausą, bet ir smulkiąją motoriką, atmintį bei gebėjimą susikoncentruoti. Moksliniai tyrimai rodo, kad muzika užsiimantys vaikai dažnai pasiekia geresnių rezultatų tiksliuosiuose moksluose, nes muzikos teorija ir ritmika lavina panašius smegenų centrus kaip matematika. Be to, vieši pasirodymai scenoje padeda ugdyti pasitikėjimą savimi ir moko valdyti stresą.
Kokia buvo muzikos mokyklų kūrimosi specifika Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius?
Prieš 50–60 metų kūrusios muzikos mokyklos Lietuvoje dažnai susidurdavo su patalpų ir instrumentų trūkumu. Pamokos neretai vykdavo pritaikytose erdvėse, pavyzdžiui, bendrojo lavinimo mokyklose, kultūros namuose ar net privačiuose mokytojų namuose. Visą ugdymo procesą palaikė didžiulis pedagogų entuziazmas ir bendruomenės noras suteikti vaikams galimybę prisiliesti prie profesionalaus meno, nepaisant sudėtingų buitinių sąlygų.
Kokios tendencijos numatomos šiuolaikiniam neformaliajam meniniam ugdymui?
Ateityje muzikos ir meno mokyklos vis labiau integruos skaitmenines technologijas, leidžiančias mokiniams susipažinti su kompiuterine muzikos produkcija ir šiuolaikinėmis kompozicijos formomis. Taip pat stebima tendencija plėsti mokymo programas, orientuojantis į tarpdiscipliniškumą bei emocinio intelekto lavinimą. Svarbiausiu uždaviniu išlieka gebėjimas išlaikyti aukštą akademinį lygį, kartu pritaikant mokymo metodus prie kintančių šiuolaikinės kartos poreikių.
Šaltinis: Salcininkai savivaldybė
Komentarai