Nekilnojamojo turto brokerės darbas, egzotinės kelionės ir giluminis nardymas su rykliais Erikai Kilkuvienei buvo įprasta gyvenimo dalis. Tačiau pažintis su vyro Svajūno Kilkaus bitėmis atvėrė naują kryptį: šiandien pora Kalėnų kaime, Varėnos rajone, puoselėja šeimos bityną „Gyvas medus“ ir kviečia lankytojus susipažinti su bitininkyste.
Pirmoji pažintis su bitėmis pakeitė kasdienybę
Svajūnas Kilkus yra ketvirtos kartos bitininkas. Jo šeimoje bitės auginamos daugiau nei šimtmetį, tačiau Erikai šis amatas ilgą laiką buvo nepažįstamas. Pirmą kartą vyrui ją nusivedus prie avilių, įspūdis buvo toks stiprus, kad netrukus bitininkystė tapo bendru šeimos užsiėmimu.
„Kai vyras nusivežė mane pirmą kartą pas bites, jos nunešė man protą“, – prisimena Erika.
Bitynas įsikūrė Kalėnų kaime. Iš pradžių šeimos ūkis vadinosi „Kilkų ūkiu“, bet mugėse lankytojai pavadinimą kartais perskaitydavo kaip „Kilkių ūkį“ ir teiravosi žuvies. Kad tokių nesusipratimų būtų mažiau, šeima pasirinko pavadinimą „Gyvas medus“.
Ką pirkėjui pasako sertifikavimas?
Erika ir Svajūnas prižiūri bites, gamina jų produktus ir dalyvauja mugėse. Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP) sertifikuojami medus, kreminis medus, bičių duonelė, žiedadulkės ir pikis.
Sertifikavimas apima ne vien galutinio produkto įvertinimą. Bitininkai dokumentuoja bičių maitinimą ir gydymą, apskaito pagamintą bei parduotą produkciją, o sertifikavimo įstaiga tikrina, ar laikomasi reikalavimų. Pavyzdžiui, džiovintoje bičių duonelėje ir žiedadulkėse drėgmė negali viršyti 10 procentų. Šis rodiklis svarbus laikymui: didesnė drėgmė gali sudaryti palankesnes sąlygas produktui gesti.
Pirkėjams tai suteikia papildomos informacijos apie gamybos kontrolę ir produkto kilmę. Vis dėlto sertifikatas nepanaikina pasirinkimo pagal skonį ar asmeninius lūkesčius – jis nurodo, kad gamintojas laikosi konkrečių patikrinamų kriterijų.
Avilius šeima veža į skirtingas Lietuvos vietoves, kad bitės rinktų nektarą nuo įvairių augalų. Žydėjimas, orai ir bičių šeimų poreikiai kasmet skiriasi, todėl gali keistis ir medaus spalva, aromatas bei skonis. Tai reiškia, kad vieno sezono medus nebūtinai bus toks pat kaip kito.
Dzūkijos bityne galima iš arčiau pamatyti bičių darbą
Daugiau nei prieš dešimtmetį Erika ir Svajūnas paliko miestą ir įsikūrė Dzūkijoje. Kalėnų kaime jie savo rankomis pastatė poilsio namelį prie ežero ir įkūrė „Medaus žemę“. Poilsį gamtoje čia papildo iš anksto užsakomos edukacijos; lankytojai gali apsilankyti ir bičių namelyje.
Susitikimo metu galima sužinoti, kaip bitės renka nektarą bei žiedadulkes, kuo skiriasi jų produktai ir kodėl medaus derlius nevienodas kiekvienais metais. Taip pat galima klausti apie produktų kilmę, laikymą, apdorojimą ir sertifikavimą – dalykus, kuriuos sunku išsamiai perteikti vien produkto etiketėje.
Bitininkystė nepakeitė visų Erikos ankstesnių veiklų: ji tebeorganizuoja egzotines keliones ir nardymo išvykas, o grįžusi į Dzūkiją įsitraukia į šeimos bityno darbus. Svajūnui tai iš kartos į kartą perduodamas amatas, o Erikai – netikėtai prasidėjusi nauja kasdienybės dalis.
Šaltinis: BNS
Komentarai