ES kerta maisto ir tekstilės atliekoms: priimtos naujos taisyklės
Europos Parlamentas žengė reikšmingą žingsnį tvarumo link, patvirtindamas ambicingus tikslus, kurie smarkiai sumažins maisto ir tekstilės atliekų kiekį visoje Europos Sąjungoje. Šios naujosios taisyklės ne tik prisidės prie aplinkos apsaugos, bet ir skatins efektyvesnį išteklių naudojimą bei atsakingesnį vartojimą.
Pagrindinis dėmesys skiriamas maisto atliekoms, kurių ES kasmet susidaro milžiniški 60 milijonų tonų – tai prilygsta 132 kg vienam gyventojui. Naujieji teisės aktai įpareigoja valstybes nares iki 2030 m. pabaigos, lyginant su 2021–2023 m. vidurkiu, pasiekti šiuos tikslus: 10 proc. sumažinti atliekas, atsirandančias perdirbant ir gaminant maistą, ir net 30 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį vienam gyventojui mažmeninėje prekyboje, restoranuose ir namų ūkiuose. Siekiant išvengti vertingų išteklių švaistymo, įmonės, sukuriančios didelius maisto atliekų kiekius, privalės palengvinti neparduoto, bet vartojimui dar tinkamo maisto aukojimą labdaros organizacijoms. Daugiau apie ES veiksmus maisto švaistymo mažinimui galite skaityti Europos Parlamento puslapyje.
Ne mažiau svarbi sritis – tekstilės atliekos, kurių per metus ES susidaro 12,6 milijono tonų. Vien tik drabužiai ir avalynė sudaro 5,2 milijono tonų, arba apie 12 kg asmeniui. Naujosios taisyklės išplečia tekstilės gamintojų atsakomybę, įpareigodamos juos per 30 mėnesių nuo įsigaliojimo padengti savo produkcijos surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo kaštus. Tai reiškia, kad gamintojai turės aktyviau prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo. Mažos įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų ir metinę apyvartą iki dviejų milijonų eurų, gaus papildomus metus – iš viso 42 mėnesius – prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų. Šios nuostatos apims plačią produkcijos gamą: drabužius, užuolaidas, antklodes, kepures, batus ir panašius gaminius. Be to, ES valstybės narės galės nuspręsti taikyti šiuos reikalavimus ir kilimų atliekoms.
Šios svarbios ES taisyklės jau yra sulaukusios ES Tarybos pritarimo, todėl kelias jų įsigaliojimui yra atviras. Valstybės narės turės 20 mėnesių pasiruošti efektyviam jų įgyvendinimui, taip prisidėdamos prie tvaresnės ir ekologiškesnės Europos ateities. „Geros naujienos“ tikisi, kad šios iniciatyvos taps pavyzdžiu visame pasaulyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie yra pagrindiniai naujųjų ES taisyklių tikslai, siekiant sumažinti atliekas?
Pagrindinis tikslas – reikšmingai sumažinti maisto ir tekstilės atliekas visoje ES. Iki 2030 m. siekiama 10% sumažinti maisto atliekas gamybos ir perdirbimo etapuose bei 30% sumažinti maisto atliekas, susidarančias mažmeninėje prekyboje, restoranuose ir namų ūkiuose. Taip pat įvedama platesnė gamintojo atsakomybė už tekstilės atliekų surinkimą ir perdirbimą.
Kaip naujos taisyklės paveiks mane ir mano namų ūkio maisto atliekų mažinimą?
Nors taisyklės nustato tikslus valstybėms, jos skatina mus visus prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo. 30% sumažinimo tikslas mažmeninėje prekyboje, restoranuose ir namų ūkiuose reiškia, kad bus daugiau iniciatyvų ir galimybių geriau valdyti maisto likučius. Be to, įmonės bus skatinamos aukoti neparduotą, bet dar tinkamą maistą labdarai, tad sumažės maisto patekimas į sąvartynus, o tai yra geros naujienos aplinkai ir bendruomenei.
Ką reiškia išplėstinė gamintojo atsakomybė tekstilės sektoriuje?
Tai reiškia, kad tekstilės gamintojai (drabužių, užuolaidų, antklodžių, batų ir pan.) bus įpareigoti padengti savo produkcijos atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo kaštus. Tai paskatins juos kurti patvaresnius ir lengviau perdirbamus gaminius, o vartotojams ateityje gali atsirasti patogesni būdai atiduoti senus tekstilės gaminius perdirbimui. Mažoms įmonėms numatytas papildomas laikas prisitaikyti, užtikrinant sklandų perėjimą prie tvaresnės sistemos.
Kada šios naujosios ES taisyklės įsigalios ir kada pamatysime realius pokyčius Lietuvoje?
ES Tarybai jau pritarus taisyklėms, neliko kliūčių joms įsigalioti. ES valstybės, įskaitant Lietuvą, turės 20 mėnesių pasiruošti jų įgyvendinimui po to, kai jos oficialiai bus paskelbtos. Tad realius pokyčius, tokius kaip naujos atliekų surinkimo sistemos, geresnės maisto aukojimo galimybės ir tvaresni tekstilės gaminiai, turėtume pradėti matyti artimiausiais metais, prisidedant prie tvaresnės ateities.
Komentarai