Šeštadienio vakarą prie ekranų susiburiantys milijonai žiūrovų dažniausiai mato tik nepriekaištingą vaizdą ir girdi kokybišką garsą, tačiau už šio reginio slypi milžiniški techniniai resursai. Skaičiuojama, kad visas „Eurovizijos“ dainų konkurso ciklas – nuo pirmųjų repeticijų iki finalinio akordo – suvartoja apie 1 milijoną kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos.
Šis skaičius geriausiai suvokiamas per kasdienę buities prizmę: jei vidutinis butas Lietuvoje per mėnesį sunaudoja apie 150 kWh, tai tokio energijos kiekio vienam namų ūkiui užtektų daugiau nei pusę tūkstantmečio. Toks energijos poreikis paverčia konkurso vietą laikinai veikiančiu nedideliu miestu, kuriame elektros paklausa pasiekia kritinį lygį vos per kelias valandas.
Milijonas kilovatvalandžių vienam renginiui: kiek tai atstoja Lietuvai
Analizuojant praėjusių metų patirtį Bazelyje, Šveicarijoje, išryškėjo tikrasis renginio mastas. Visas pasirengimo procesas, apimantis arenos infrastruktūrą, fanų zonas ir tris tiesioginius šou, reikalauja stabilaus tiekimo, kurio Lietuvoje užtektų tūkstančiams gyventojų. Pasak „Enefit“ rinkodaros ir komunikacijos vadovės Ievos Munčelės, šis kiekis galėtų visą mėnesį aprūpinti maždaug 5,3 tūkst. butų.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Bendras renginio suvartojimas | ~1 000 000 kWh |
| Momentinė galia finalo metu | 3–5 MW |
| Vieno buto mėnesio vidurkis | 150 kWh |
| Atsarginis kuras (biodyzelinas) | 25 000 litrų |
Svarbu suprasti, kad elektros energija nėra naudojama tolygiai. Didžiausi šuoliai fiksuojami būtent tiesioginės transliacijos metu, kai vienu metu įjungiami tūkstančiai apšvietimo elementų, milžiniški LED ekranai ir garso sistemos. Tokiais momentais momentinė galia gali šoktelėti iki 5 megavatų (MW), o tai reiškia, kad per vieną finalo minutę scena „sudegina“ iki 80 kWh elektros.
Penkių megavatų galia ir tūkstančiai litrų biodyzelino atsargoms
Nors didžioji dalis energijos poreikio užtikrinama iš miesto elektros tinklų, tokio masto transliacija negali priklausyti tik nuo vieno šaltinio. Bet koks techninis trikdis ar trumpalaikis įtampos svyravimas reikštų milijoninius nuostolius ir nutrauktą eterį. Todėl organizatoriai pasitelkia papildomas saugumo priemones.
Praėjusiais metais saugumui užtikrinti buvo sunaudota apie 25 tūkst. litrų biodyzelino. Jis naudojamas generatoriuose, kurie veikia budėjimo režimu ir yra pasirengę perimti apkrovą bet kurią akimirką. Tai sukuria papildomą energetinį rezervą, tačiau kartu primena apie didžiulius resursus, kurių reikalauja nepertraukiamas televizijos turinys.
Be apšvietimo ir garso, didelę dalį sąnaudų sudaro arenos vėdinimo ir vėsinimo infrastruktūra. Tūkstančiai žmonių uždaroje erdvėje ir karštį skleidžianti technika reikalauja galingų kondicionavimo sistemų, kurios dirba maksimaliu pajėgumu visą renginio savaitę.
Didžiausia tarša slepiasi ne scenos šviesose, o logistikos grandinėje
Nors elektros energijos suvartojimas sukuria apie 200–400 tonų CO2 emisijų, tai tėra ledkalnio viršūnė. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias neigiamas poveikis gamtai atsiranda ne dėl šviečiančių ekranų, o dėl žmonių mobilumo. Delegacijų, personalo ir šimtų tūkstančių gerbėjų kelionės lėktuvais bei automobiliais sudaro nuo 60 iki 80 proc. viso renginio anglies dvideginio pėdsako.
„Natūralu, kad tokie žmonių srautai ir naudojami resursai neigiamai atsiliepia ir gamtosaugos klausimu“, – pastebi I. Munčelė. Nors kasmet diegiamos tvaresnės technologijos, pavyzdžiui, LED apšvietimas vietoj kaitrinių lempų, logistikos iššūkis išlieka pagrindine problema siekiant visiško renginio neutralumo aplinkai.
Šie duomenys atskleidžia, kad už spalvingų pasirodymų ir dainų slypi sudėtinga inžinerinė ekosistema. Kiekviena sekundė eteryje yra tūkstančių kilovatvalandžių ir kruopštaus energetikų planavimo rezultatas, paverčiantis areną vienu intensyviausių elektros vartotojų visame regione.
Šaltinis: ELTA
Komentarai