Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingai pasveikino verslininką ir kultūros mecenatą Praną Kiznį 80-ojo jubiliejaus proga. Šalies vadovas pabrėžė, kad mecenato veikla, įprasminanti svarbias istorines asmenybes ir reiškinius, tapo esminiu indėliu į visos valstybės kultūros kraštovaizdį.
P. Kiznio gyvenimo, profesinės karjeros ir geradarystės centras, pasak Prezidento, visuomet buvo Lietuva.
Užgrūdinta asmenybė ir vertybiniai pasirinkimai
Sveikinime Prezidentas pabrėžė, kad P. Kiznio asmenybę užgrūdino sunkių išbandymų nepašykštėjusi vaikystė ir anksti patirta tremtinio dalia. Šios patirtys lėmė tvirtus vertybinius pasirinkimus, vedusius link atkaklaus mokslo siekimo ir tikėjimo Lietuvos pažanga. Verslo lyderystės ėmęsis P. Kiznis materialinę gerovę visuomet kūrė su tikslu – kad ji taptų pamatu visuomenės gėriui ir šaltiniu geradarystei.
Prezidentas priminė, kad P. Kiznis kūrė materialinę gerovę tam, kad ji taptų pamatu visuomenės gėriui ir šaltiniu geradarystei. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje Lietuvoje, kur [Milijonai eurų visuomenės gerovei: Lietuvoje ieškomi nauji Nacionaliniai Mecenatai] (L1), o valstybė skatina didžiausią paramą kultūrai. Apskritai, visoje Lietuvoje atkreipiamas dėmesys į švietimo ir kultūros rėmėjus, [Šiaulių rajono savivaldybė įvertino didžiausius mecenatus už paramą švietimui ir kultūrai.] (L3).
Išskirtiniai kūriniai, puošiantys Lietuvą
G. Nausėda akcentavo, kad P. Kiznis, vedinas kilnaus pašaukimo dirbti savajam kraštui, puošia šalį išskirtiniais kūriniais. Jie įprasmina istorinių asmenybių ir kultūros reiškinių atminimą. Taip sėjami pažinimo daigai į mūsų istorinę savimonę, skatinama aistra pažinti Lietuvą kūrusius žmones.
Be paminklų poetui Bernardui Brazdžioniui ir valdovui Žygimantui Augustui Pasvalyje, be „Laisvės kario“ bei kitų paminklų Kaune, būtų sunkiai įsivaizduojamas šių miestų, ir visos valstybės kultūros kraštovaizdis. Mecenato indėlis į kultūros paveldo išsaugojimą yra pavyzdys kitiems verslo atstovams, siekiantiems didelių kultūrinių tikslų. [Tapkite Nacionaliniu mecenatu: Kultūros ministerija atskleidžia, kokios sumos ir reikalavimai keliami dosniausiems rėmėjams] (L2).
„Aušros“ atgaivinimas – stiprinant tautinę tapatybę
Prezidentas atskirai padėkojo P. Kizniui už tai, kad jis prisidėjo prie šalies vadovo iniciatyvos ir perleistu pirmuoju lietuvišku mėnraščiu „Aušra“ praturtino visas Lietuvos mokyklas, muziejus ir bibliotekas. Sveikinime pabrėžiama, kad jame keliamos lietuvybės idėjos yra aktualios ir šiandien.
Šios idėjos padeda stiprinti tautinę ir pilietinę tapatybę, ugdyti kritiškai mąstančią jaunąją kartą ir skiepyti meilę lietuvių kalbai bei žadinti pasididžiavimą Lietuva. Valstybės vadovas linkėjo P. Kizniui stiprios sveikatos, neblėstančios energijos ir naujų užmojų tolesnėje veikloje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką Prezidentas G. Nausėda pasveikino ir kokia proga?
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino žinomą Lietuvos verslininką ir kultūros mecenatą Praną Kiznį.
- Sveikinimas skirtas P. Kiznio 80-ojo jubiliejaus proga.
- Šalies vadovas pabrėžė P. Kiznio atsidavimą Lietuvai ir jo svarbų indėlį į kultūros puoselėjimą.
Kokie P. Kiznio mecenato veiklos pavyzdžiai buvo išskirti sveikinime?
Prezidentas akcentavo, kad P. Kiznio dėka Lietuvos kultūros kraštovaizdis praturtintas išskirtiniais kūriniais.
- Paminėti paminklai poetui Bernardui Brazdžioniui ir valdovui Žygimantui Augustui Pasvalyje.
- Išskirtos Kaune esančios statulos: „Laisvės karys“ ir paminklas lietuvybės puoselėtojui Petrui Vileišiui.
- Jis taip pat prisidėjo prie pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ perleidimo Lietuvos mokykloms ir bibliotekoms.
Kas, pasak Prezidento, lėmė P. Kiznio atsidavimą Tėvynei?
Prezidentas pabrėžė, kad P. Kiznio asmenybę ir vertybinius pasirinkimus suformavo sudėtingi istoriniai išbandymai ir gilus ryšys su gimtuoju kraštu.
- Jo vertybes užgrūdino sunkių išbandymų nepašykštėjusi vaikystė ir anksti patirta tremtinio dalia.
- Ši patirtis lėmė jo pastangas siekti mokslo ir kurti materialinę gerovę, kuri taptų pamatu visuomenės gėriui.
Kokia yra mecenato iniciatyvos – „Aušros“ perleidimo – svarba šiandieninei Lietuvai?
Valstybės vadovo teigimu, „Aušros“ idėjos yra aktualios ir šiandien, siekiant stiprinti tautinę ir pilietinę tapatybę.
- Leidinys sėja pažinimo daigus į istorinę savimonę ir skatina aistrą pažinti Lietuvą kūrusius žmones.
- Tai padeda ugdyti kritiškai mąstančią jaunąją kartą ir skiepija meilę lietuvių kalbai.
- Prezidentas P. Kizniui palinkėjo neblėstančios energijos ir naujų užmojų tolesnėje veikloje.
Komentarai