Paveldėjimas, premija, dovana ar pajamos pardavus turtą gali suteikti daugiau pasirinkimo laisvės. Kartu atsiranda keli skirtingi sprendimai: kiek pinigų pasilikti nenumatytiems atvejams, kiek jų reikės artimiausiu metu ir kokią dalį galima skirti ilgalaikėms investicijoms. Skubėti nebūtina, ypač jei dar neaišku, kada lėšų prireiks.
„Luminor“ banko portfelių valdytojas Gediminas Dirkstys siūlo didelės sumos nelaikyti vienu nedalomu sprendimu. Pinigų paskirtis lemia, kaip greitai jie turi būti pasiekiami ir kokį vertės svyravimą galima priimti. Šis gidas parengtas pagal BNS paskelbtą eksperto komentarą.
Pirmiausia atskirkite pinigus netikėtoms išlaidoms
Prieš svarstant investicijas, G. Dirkstys pataria pasirūpinti finansiniu rezervu, kuris padengtų bent 3–6 mėnesių būtinąsias išlaidas. Skaičiuojant šią sumą atspirties taškas yra išlaidos, kurių nepavyktų lengvai atsisakyti sumažėjus pajamoms. Todėl pirmiausia verta įsivardyti, kiek kas mėnesį reikia būtiniesiems mokėjimams, o tik tada spręsti, kokią gautos sumos dalį atidėti. Rezervo paskirtis – suteikti laiko susitvarkyti su netikėta situacija, todėl šie pinigai turi būti lengvai prieinami.
Ekspertas kaip galimą vietą rezervui mini taupomąją arba kitą lengvai pasiekiamą sąskaitą. Jei visą gautą sumą nukreiptumėte į investicijas, prireikus pinigų jas gali tekti parduoti nepalankiu metu. Todėl rezervą verta apgalvoti dar prieš renkantis investavimo priemonę.
Brangios skolos gali pakeisti sprendimų eilę
Turint skolų, prieš investuojant verta įvertinti jų kainą. G. Dirkstys pateikia kredito kortelės pavyzdį: jos metinės palūkanos gali siekti apie 15–20 proc. Pasak eksperto, tokio įsipareigojimo grąžinimas kai kuriais atvejais gali būti naudingesnis pirmasis žingsnis nei investavimas.
Tai nėra taisyklė, kad bet kurią skolą reikia grąžinti iš karto. Esmė – palyginti konkretaus įsipareigojimo sąlygas su tuo, kokios rizikos tektų imtis siekiant investicinės grąžos. Laukiama investicijos grąža nėra garantuota, o skolos palūkanos yra reali turimo įsipareigojimo kaina. Dėl to sprendžiant, kiek pinigų liks investicijoms, svarbu kartu įvertinti ir jau turimus įsipareigojimus.
Artimiausiems planams skirkite atskirą dalį
Būsto remontui ar automobiliui numatyti pinigai atlieka kitą vaidmenį nei ilgalaikės santaupos. Jei jų prireiks po metų ar dvejų, G. Dirkstys nerekomenduoja rinktis stipriai svyruojančių investavimo priemonių. Vertė gali sumažėti būtent tada, kai ateis metas už planuotą pirkinį sumokėti.
Vienas eksperto minimas pasirinkimas – terminuotasis indėlis, kurio terminas sutampa su planuojama pinigų panaudojimo data. Prieš priimant sprendimą naudinga įvardyti ne vien tikslą, bet ir apytikslį laiką, kada pinigų reikės. Jei keli planai numatyti skirtingu metu, juos verta apsvarstyti atskirai: pinigams, kurių prireiks greičiau, svarbus prieinamumas. Taip lengviau atskirti lėšas, kurios turi likti pasiekiamos, nuo tų, kurias galima laikyti investuotas ilgiau.

Investavimui palikite sumą, kurios neprireiks greitai
Ilgalaikėms investicijoms, pasak G. Dirkščio, galima skirti tą gautos sumos dalį, kurios laikinas vertės sumažėjimas nesukeltų finansinių sunkumų. Prieš renkantis priemonę reikėtų apsibrėžti investavimo tikslą, laikotarpį ir priimtiną rizikos lygį. Vien dydžio, kuriuo pradėsite investuoti, nepakanka – svarbu suprasti ir tai, kaip elgtumėtės investicijos vertei nukritus. Jei dėl tokio kritimo tektų atidėti būtiną pirkinį arba parduoti investiciją, tai ženklas dar kartą įvertinti jai numatytą sumą.
Ekspertas pabrėžia, kad universalaus atsakymo, ar investuoti visą numatytą sumą iš karto, nėra. Neturint patirties arba nerimaujant dėl rinkos svyravimų, galima pradėti nuo mažesnės dalies, o likusius pinigus investuoti palaipsniui, pavyzdžiui, kas mėnesį per pusę metų ar metus. Tai leidžia geriau pažinti savo reakciją į vertės pokyčius ir sumažinti emocinių sprendimų tikimybę.
Pradedantiesiems G. Dirkstys siūlo domėtis paprastomis, aiškiomis ir plačiai diversifikuotomis priemonėmis, kurių veikimą, riziką ir mokesčius jie supranta. Diversifikacija sumažina priklausomybę nuo vienos įmonės, šalies ar turto klasės rezultatų, tačiau nuostolių galimybės nepanaikina.
Greita grąža ir skubūs pasiūlymai – priežastis sustoti
Neseniai įspūdingai augusi investicija gali atrodyti patraukli, tačiau ankstesni rezultatai negarantuoja tokios pat grąžos ateityje. G. Dirkstys taip pat įspėja nesutelkti pernelyg didelės sumos vienoje nesuprantamoje priemonėje ir nekeisti pasirinktos krypties vien dėl trumpalaikių rinkos naujienų ar pažįstamų rekomendacijų.
Infliacija ilgainiui mažina sąskaitoje laikomų pinigų perkamąją galią, bet ir tai nėra priežastis visas santaupas nukreipti į vieną tariamai saugią investiciją. Eksperto teigimu, nėra turto klasės, kuri patikimai saugotų nuo infliacijos visais laikotarpiais. Pasirinkimas turi atitikti laiką, kuriam pinigus galite atidėti, ir jums priimtiną riziką.
Netikėtai didesnę sumą gavęs žmogus gali sulaukti ir sukčių dėmesio. Įtarimą turėtų kelti pažadai apie garantuotą ar išskirtinę grąžą, spaudimas apsispręsti nedelsiant, neaiškus paslaugų teikėjas, netikėtas skambutis ar pasiūlymas socialiniuose tinkluose. Gavus prašymą atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenis arba įdiegti nuotolinės prieigos programą, pokalbį geriausia nutraukti ir informaciją tikrinti oficialiuose šaltiniuose.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio pastaba
Gidas parengtas pagal BNS paskelbtus „Luminor“ banko portfelių valdytojo Gedimino Dirkščio patarimus; pateikti pavyzdžiai nėra individuali finansinė konsultacija.
- Finansinio rezervo dydis perteiktas kaip eksperto nurodyti 3–6 mėnesiai būtinųjų išlaidų.
- Kredito kortelės 15–20 proc. palūkanos pateiktos kaip eksperto pavyzdys, o ne visiems taik...
- Atskirtos artimiausiems planams ir ilgalaikėms investicijoms skirtos lėšos.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-24 08:17
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai