Klaipėdos universitete įvyko tarptautinė geografijos konferencija, skirta 30-mečiui
Spalio 17 d. Klaipėdos universitete (KU) įvyko XIII-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Geografija: mokslas ir edukacija“. Šis svarbus akademinės bendruomenės susitikimas, surengtas KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete (SHMF), sutraukė geografijos, edukacijos ir socialinių mokslų ekspertus.
Konferencija buvo skirta socialinės geografijos studijų Klaipėdos universitete trisdešimties metų sukakčiai pažymėti, pabrėžiant studijų krypties tęstinumą ir nuolatinį tobulinimą, pritaikant ją prie kintančių visuomenės poreikių. Daugiau apie konferencijos programą galite rasti čia.
Globalus dėmesys ir tarptautinis atgarsis
Renginys ne tik sutelkė gausią Lietuvos akademinę bendruomenę, mokytojus ir socialinius partnerius, bet ir sulaukė didelio tarptautinio susidomėjimo. Pranešimus parengė ir skaitė daugiau nei 40 dalyvių, o tarp atvykusių svečių buvo mokslininkai iš aštuonių užsienio šalių, įskaitant:
- Izraelį;
- Japoniją;
- Šri Lanką;
- Lenkiją;
- Italiją;
- Sakartvelą;
- Rumuniją;
- Latviją.
Geopolitika, erdvė ir švietimo inovacijos
Konferencijos metu pristatyti naujausi geografinių tyrimų rezultatai, sutelkiant dėmesį į šias kritines sritis:
- Erdvinė analizė ir technologijos: Aptartos naujausios tyrimų kryptys, įskaitant geoinformatikos technologijų panaudojimą socialinių ir ekonominių procesų analizei.
- Socialiniai ir demografiniai procesai: Nagrinėti socialinių, demografinių ir ekonominių pokyčių erdviniai aspektai bei viešojo valdymo aktualijos.
- Geografijos edukacija: Dėmesys skirtas inovacijoms, mokytojų rengimo kokybei ir tapatybės paieškos aspektams geografijos studijose.
Geografas dr. Eugenijus Gentvilas, sveikindamas dalyvius, pabrėžė ypatingą geografijos ir geopolitikos svarbą dabartiniame pasaulio politinių įvykių kontekste. Jis akcentavo, kad geografija yra esminis pagrindas atsakingiems sprendimams ir pasaulio supratimui. Apie Lietuvos geografų tyrimų pasiekimus ir jų matomumą globaliu mastu pasidžiaugė ir Lietuvos geografų draugijos prezidentas Danielius Jurčiukonis.
Konferenciją organizavo KU Socialinės geografijos ir turizmo katedra kartu su Lietuvos geografų draugija ir Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centru. Socialinės geografijos studijos KU buvo pradėtos 1995 m. prof. Stasio Vaitekūno iniciatyva ir iki šiol išlaiko savo unikalumą Baltijos šalyse.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Klaipėdos universiteto (KU) geografijos studijų 30 metų sukaktis yra svarbi naujiena?
Ši sukaktis svarbi dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, tai rodo studijų tęstinumą ir gebėjimą nuolat atsinaujinti bei prisitaikyti prie kintančių visuomenės poreikių. Antra, KU geografijos krypties studijų programos pabrėžiamos kaip unikalios, akcentuojančios erdvinių tyrimų svarbą ir palaikančios glaudžius ryšius tarp studentų ir dėstytojų.
Kokia yra geografijos, ypač geopolitikos, svarba, akcentuota konferencijoje?
Konferencijoje svečias geografas dr. Eugenijus Gentvilas pabrėžė ypatingą geografijos ir geopolitikos svarbą šiandienos politinių įvykių kontekste. Geografija buvo įvardinta kaip pamatas tiek pasaulio supratimui, tiek ir atsakingiems sprendimams priimti. Tai rodo didelį KU atliekamų tyrimų aktualumą visuomeniniam ir politiniam gyvenimui.
Ar Klaipėdos universiteto geografiniai tyrimai yra matomi tarptautiniu mastu?
Taip, XIII-oji tarptautinė mokslinė konferencija sulaukė didelio tarptautinio dėmesio. Joje dalyvavo ir pranešimus skaitė svečiai iš aštuonių užsienio šalių universitetų, įskaitant Izraelį, Japoniją, Šri Lanką, Lenkiją, Italiją, Sakartvelą, Rumuniją ir Latviją. Tai patvirtina Lietuvos geografų draugijos prezidento teiginį apie Lietuvos geografų tyrimų matomumą globaliu mastu.
Kokios naujausios tyrimų kryptys ir technologijos buvo pristatytos konferencijoje?
Konferencijoje buvo aptarti naujausių geografinių tyrimų rezultatai, didelį dėmesį skiriant šiuolaikinėms kryptims ir metodams. Tarp jų – erdvinė analizė ir pažangios geoinformatikos technologijos. Taip pat buvo diskutuojama apie socialinių, demografinių, ekonominių procesų ir viešojo valdymo pokyčių erdvinius aspektus.
Komentarai