Dainų karalienės atminimo išsaugojimas tęsiasi
Šviesus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas Ignalinos krašte tęsiamas toliau. Prieš metus, gruodį, Ignalinos krašto muziejuje buvo pristatyta pirmoji dainų knyga „Žalioj girioj paukštės giema“ bei kartu išleisti įrašai, skambant jos dainoms ir pasakoms.
Šiais metais, lapkričio 28 d., minint 170-ąsias gimimo metines, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje pristatytas naujo muziejaus projekto rezultatas – knyga „Užriestagalvis girion lakia“. Ši antroji knyga skirta pasakoms, raudoms ir smulkiajai tautosakai.
Savo kraštietės atminimą keliomis dienomis anksčiau gražiai paminėjo ir tverečėnai. Jie aplankė K. Skrebutėnienės kapą Pivorų kaimo kapinaitėse, padėjo vainiką ir uždegė žvakeles. Vėliau Tverečiaus kultūros namuose surengta meninė programa.
Neįkainojamas Kristinos Skrebutėnienės palikimas
Kristina Skrebutėnienė (1855–1943) – tragiško likimo paribio kultūros ir kaimiškosios dvasios stiprybės liudytoja ir garsi Liaudies dainininkė iš Ignalinos krašto. Tautosakos rinkėjas Juozas Aidulis ir muzikologas Juozas Jurga dar 1934 m. užrašė ir pagarsino ypatingą jos palikimą – apie 500 dainų.
Tverečiaus valsčiuje, Sekonų kaime gimusi, vėliau Kuksuose gyvenusi moteris anksti liko našlaitė ir vertėsi skurdžiai. 1905 m. nuo sunkios ligos apakusi, ji visus darbus darė ir akla būdama. Mirė 1943 m. ir buvo palaidota Pivorų kaimo kapinėse.
Dainų knyga Žalioj girioj paukštės giema ir naujoji pasakų rinktinė liudija apie neįkainojamą Kristinos Skrebutėnienės palikimą. Anuomet dainų rinkėjai senutę, rastą sėdinčią ant pečiaus, suvargusią ir susirietusią į kamuoliuką, iš pradžių suabejojo jos gebėjimais. Tačiau kai ji užgiedojo, tautosakininkai pusantro mėnesio negalėjo atsiklausyti jos dainų.
Projekto eiga
- Veiklos, skirtos dainų karalienei, prasidėjo vasarą, ruošiantis tekstų įskaitymui bei knygos maketavimo ir leidybos darbams.
- Rugsėjo ir spalio mėnesiais tarmiškai kalbantys kraštiečiai aktyviai įgarsino tekstus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo Kristina Skrebutėnienė yra svarbi Ignalinos krašto ir visos Lietuvos tautosakai?
Kristina Skrebutėnienė (1855–1943), dar vadinama Dainų karaliene, yra neįkainojama kultūros paveldo liudininkė. Ji tapo viena gausiausiai apdainuotų asmenybių Lietuvoje – 1934 m. tautosakos rinkėjai užrašė net apie 500 jos dainų, taip pat gausybę pasakų ir raudų. Jos palikimas atspindi skurdžiame paribio krašte išsaugotą autentišką kaimiškąją dvasią ir kultūros stiprybę.
Kokie konkretūs projekto rezultatai pristatyti tęsiant K. Skrebutėnienės atminimo išsaugojimą?
Ignalinos krašte tęsiamas dainų karalienės atminimo išsaugojimo projektas yra paremtas dviejų knygų leidimu:
- Pirmoji knyga („Žalioj girioj paukštės giema“): Skirta dainoms ir kartu išleistiems jos dainų bei pasakų įrašams.
- Antroji knyga („Užriestagalvis girion lakia“): Pristatyta minint 170-ąsias gimimo metines. Ši knyga koncentruojasi į pasakas, raudas ir smulkiąją tautosaką, užtikrinant visapusišką jos palikimo apimtį.
Ką antrosios knygos leidyba atskleidžia apie Kristinos Skrebutėnienės, kaip tautosakos saugotojos, unikalumą?
Antroji knyga, skirta pasakoms ir raudoms, pabrėžia, kad K. Skrebutėnienė buvo ne tik dainininkė, bet ir neįtikėtinai turtingos atminties pasakotoja. Nors gyveno skurdžiai ir nuo 1905 m. buvo akla, jos tautosakos repertuaras buvo milžiniškas. Tautosakininkai, iš pradžių abejoję jos gebėjimais, galiausiai pusantro mėnesio negalėjo atsižavėti jos dainomis ir istorijomis. Šis faktas įrodo jos neįkainojamą ir retą vietą tautosakos istorijoje.
Kokie yra tolimesni savivaldybės žingsniai užtikrinant, kad šis palikimas pasiektų naujas kartas?
Projekto tikslas yra ne tik išleisti knygas, bet ir užtikrinti, kad K. Skrebutėnienės palikimas taptų gyvu kultūros dalimi. Tai apima:
- Edukacinių programų kūrimą (pvz., pristatymai Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje).
- Atminimo renginių organizavimą (kaip Tverečiaus kultūros namuose vykstanti meninė programa).
- Kapavietės priežiūrą Pivorų kaimo kapinėse.
Siekimas išleisti antruosius rinkinius rodo ilgalaikį įsipareigojimą naudoti šią autentišką medžiagą ugdymui ir regiono tapatybės stiprinimui.
Šaltinis: Ignalinos rajono savivaldybė
Komentarai