Sėkmės istorija: 5 tūkst. eršketų jauniklių išleisti į Nerį
Šią savaitę Vilniuje įvyko reikšmingas gamtosaugos renginys – į Neries upę buvo išleisti 5 tūkst. aštriašnipių eršketų (lot. Acipenser oxyrinchus) jauniklių. Šis veiksmas yra dalis ilgalaikės atkūrimo programos, kuria siekiama sugrąžinti šią karališkąją žuvų rūšį į Lietuvos vandenis. Aštriašnipis eršketas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, todėl kiekvienas toks įžuvinimas žymi svarbų žingsnį biologinės įvairovės išsaugojimo link.
Lietuva – lyderė Baltijos šalyse
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai jau daugiau nei dešimtmetį aktyviai vykdo šią populiacijos atkūrimo programą. Pagal įveisiamų eršketų kiekius, Lietuva užima lyderės pozicijas Baltijos regione, lenkdama Latviją ir Estiją.
Nuo 2011 m. iki 2025 m. pabaigos į Neries ir Šventosios upes jau iš viso yra išleista apie 0,5 mln. užaugintų eršketų jauniklių. Šios žuvys auginamos specializuotuose skyriuose – Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.).
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pabrėžė, kad eršketų sugrįžimas yra ne tik gamtos apsaugos sėkmės istorija, bet ir įsipareigojimas ateities kartoms išsaugoti dalį upių istorijos. Svarbus žingsnis: į Nerį išleisti tūkstančiai Raudonosios knygos eršketų jauniklių patvirtina sėkmingą programos eigą.
Modernios technologijos rūšies išsaugojimui
Siekiant užtikrinti programos efektyvumą, Žuvininkystės tarnyba nuolat modernizuoja auginimo bazes ir diegia inovatyvius sprendimus:
- Reproduktorių laikymo bazė: 2023 m. Simne įrengta moderni eršketų reproduktorių laikymo bazė. Čia formuojama motininė banda, kurioje didžiausi reproduktoriai jau sveria apie 50 kg. Kadangi natūralioje gamtoje eršketai lytiškai subręsta tik sulaukę 20 metų, dirbtinis veisimas yra gyvybiškai svarbus rūšies išsaugojimui.
- Uždarosios recirkuliacinės sistemos (URS): Šiuo metu Rusnėje pradedamas įgyvendinti projektas, kurio metu bus įrengtos modernios, aplinkai draugiškos URS sistemos, skirtos efektyviam eršketų auginimui.
Žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas teigė, kad šie projektai – puikus pavyzdys, kaip Lietuvos specialistai, bendradarbiaudami su mokslininkais, geba pritaikyti modernias technologijas ir veiksmingai prisidėti prie gamtos išteklių atkūrimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra aštriašnipis eršketas ir kodėl jis vadinamas karališka žuvimi?
Aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus) yra viena seniausių ir rečiausių žuvų rūšių pasaulyje, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Jis vadinamas „karališka žuvimi“ dėl savo įspūdingo dydžio (gali sverti virš 100 kg) ir ilgaamžiškumo. Istoriškai, viduramžiais, dėl didelės vertės šios žuvys buvo prieinamos tik aukščiausios valdžios atstovams.
Kaip Lietuvai sekasi atkurti eršketų populiaciją, palyginti su kitomis Baltijos šalimis?
Lietuva yra pripažinta lyderė tarp Baltijos šalių pagal įveisiamų eršketų kiekius. Nuo 2011 iki 2025 metų į Neries ir Šventosios upes jau išleista apie pusė milijono jauniklių. Žuvininkystės tarnybos specialistai yra vieni aktyviausių šios išnykusios rūšies atkūrėjų visoje Europoje, sėkmingai lenkiantys Latviją ir Estiją.
Kodėl eršketų sugrįžimas yra toks svarbus Lietuvos upių ekosistemai ir biologinei įvairovei?
Eršketai yra migruojančios žuvys, kurių sėkmingas įveisimas rodo upių vandens kokybės gerėjimą ir prisideda prie visos ekosistemos balanso. Jų sugrįžimas stiprina biologinę įvairovę ir yra svarbus žingsnis išsaugant dalį Lietuvos upių istorijos. Tai taip pat svarbus indėlis į viso Baltijos regiono gamtos apsaugos pastangas.
Kiek laiko užtruks, kol eršketai Neryje galės veistis natūraliai ir kaip prie to prisideda naujos technologijos?
Natūraliomis sąlygomis eršketai lytiškai subręsta tik sulaukę 20 ar daugiau metų. Siekiant pagreitinti populiacijos atkūrimą, Simne (Alytaus r.) yra įrengta moderni reproduktorių laikymo bazė. Naudojant dirbtinio veisimo technologijas ir formuojant motininę bandą, tikimasi, kad pirmųjų ikrų bus sulaukta jau po 2–4 metų, taip reikšmingai sutrumpinant atkūrimo laiką.
Komentarai