Jaunimas profesiją renkasi nebe tik dėl algos. Kuo traukia energetika?

Jaunų žmonių lūkesčiai būsimiems darbdaviams smarkiai išaugo. Nors geras atlyginimas ir karjeros galimybės išlieka svarbūs, nauja „Litgrid“ atlikta apklausa atskleidė, kad karjeros prasmė, indėlis į valstybę ir vertybinė kultūra viršija vien tik finansinį motyvą. Ši tendencija suteikia pranašumą strateginėms sritims, tokioms kaip energetika, kurios gali pasiūlyti didesnę pridėtinę vertę visuomenei.

Sostinėje vykusioje karjeros mugėje atlikta apklausa parodė, kad net 62 proc. jaunuolių darbą energetikoje laiko patraukliu būtent dėl jo prasmės ir svarbos valstybei. Beveik pusė respondentų paminėjo stabilumą ir ilgalaikes karjeros perspektyvas (51 proc.), o 44 proc. – gerą uždarbį.

Prasmė – svarbiau nei finansai

Pasak „Litgrid“ Žmonių ir kultūros skyriaus vadovės Odetos Zubrienės, jaunimo poreikiai sparčiai plečiasi. Darbo prasmę ir svarbą visuomenei jie įvardija kaip esminį kriterijų. Energetika, atsakinga už strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, tampa viena patraukliausių krypčių, galinčių pasiūlyti šią pridėtinę vertę.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kaip jaunimas mato technologijų vaidmenį sektoriuje. Keturi iš dešimties jaunuolių nurodė, kad energetika yra sritis, kurioje dirbtinis intelektas ne pakeis žmones, o jiems padės. Kiek mažiau nei pusė respondentų pabrėžė galimybes dirbti su naujausiomis technologijomis (36 proc.) ir sektoriaus ryšį su klimato kaita bei tvarumu (35 proc.).

Kokių savybių reikia ateities energetikams?

Paprašyti įvardyti savybes, būtinas karjerai energetikoje, jaunuoliai pabrėžė atsakingumo svarbą (68 proc.) ir techninio/analitinio mąstymo poreikį (66 proc.). Be to, 59 proc. apklaustųjų mano, kad šiam darbui svarbu būti gabiam tiksliesiems mokslams.

O. Zubrienės teigimu, energetika sparčiai tampa tarpdisciplinine sritimi. Sektoriui reikia ne tik inžinierių, bet ir programuotojų, dirbtinio intelekto specialistų, duomenų analitikų, teisininkų bei projektų vadovų. Apklausa patvirtino šį poslinkį – 28 proc. jaunuolių darbą energetikoje laiko itin plačia sritimi, neapsiribojančia vien tik inžinerija.

Lūkesčiai darbdaviui: vertybės ir psichologinė gerovė

Lūkesčiai būsimiems darbdaviams rodo, kad „minkštieji“ kriterijai tampa vis svarbesni. Dauguma respondentų (71 proc.) išskyrė geros atmosferos darbe svarbą, o 66 proc. teigė, kad darbdavys turi užtikrinti prasmingą darbą ir turėti vertybėmis grįstą organizacijos kultūrą. Gerą atlyginimą paminėjo 63 proc. apklaustųjų.

„Patrauklus šiuolaikinis darbdavys turi atitikti vis daugiau įvairių kriterijų, tarp jų ir psichologinių“, – pabrėžia O. Zubrienė. Jaunuoliai vertina lankstumą, galimybę dirbti nuotoliu, rūpestį tvarumu ir darbdavio reputaciją. Jei anksčiau darbas tenkino bazinius poreikius, dabar ateities specialistų kartai ypač svarbus psichologinis klimatas ir darbdavio rūpestis darbuotojų gerove bei globaliais iššūkiais.

Susidomėjimas studijomis auga aštuonis kartus

Energetikos sritis tapo labiau matoma platesniam moksleivių ratui. Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė sako, kad sparčiai besivystanti atsinaujinanti energetika atveria galimybes labai įvairių sričių specialistams.

Tai patvirtina ir statistika. Nuo 2022 iki 2025 metų stojančiųjų skaičius į KTU ir „Vilnius Tech“ elektros inžinerijos bei atsinaujinančios energetikos bakalauro programas reikšmingai išaugo – kai kuriose programose jis padidėjo net iki 8 kartų. Magistrantūros programose fiksuojamas apie 170 proc. augimas.

„Vilnius Tech“ Elektros inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Tolvaišienė antrina, kad susidomėjimas auga, kai energetika pristatoma ne tik kaip techninis, bet ir kaip prasmingas sektorius, kuriame galima prisidėti prie aplinkosaugos ir visuomenės gerovės.

Dažniausiai užduodami klausimai

Koks pagrindinis lūžio taškas pastebimas jaunimo karjeros pasirinkimuose?
▼

Pagrindinis pokytis – jaunimo karjeros pasirinkimuose prasmė ir vertė visuomenei tapo svarbesnė nei vien tik geras atlyginimas.

Net 62 proc. apklaustųjų darbą energetikos sektoriuje laiko patraukliu dėl jo prasmės ir svarbos valstybei.
Geras uždarbis, nors ir svarbus, užėmė trečią vietą (44 proc.), nusileidęs prasmės ir stabilumo kriterijams.

Kokie kiti kriterijai, be prasmės, jaunuoliams tampa vis svarbesni renkantis darbą?
▼

Be tiesioginės naudos visuomenei, jauniems žmonėms didelę svarbą įgyja sektoriaus stabilumas, ilgalaikės perspektyvos ir darbdavio požiūris į technologijas.

51 proc. jaunuolių nurodė, kad renkantis profesiją jiems svarbiausias yra sektoriaus stabilumas ir ilgalaikės karjeros perspektyvos.
Apie 35 proc. apklaustųjų akcentuoja energetikos ryšį su klimato kaita, tvarumu ir visuomenės gerove.
Vis dažniau akcentuojamas ir darbdavio įvaizdis bei vertybės.

Kaip šie besikeičiantys jaunimo lūkesčiai paveiks darbdavius ir skirtingus sektorius?
▼

Daugiau galimybių pritraukti jaunus darbuotojus įgyja tos sritys, kurios gali pasiūlyti didesnę pridėtinę vertę ir yra strategiškai svarbios šaliai, pavyzdžiui, energetika.

Sektoriai, atsakingi už strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, gauna daugiau dėmesio.
Pasak „Litgrid“ atstovės, galimybes geriau pritraukti būsimus darbuotojus gauna tos sritys, kurios gali pasiūlyti didesnę pridėtinę vertę.

Kokias savybes jaunuoliai laiko būtiniausiomis norint pradėti karjerą energetikos sektoriuje?
▼

Jaunuolių nuomone, sėkmingai karjerai energetikoje būtinas atsakingumas ir stiprūs techninio bei analitinio mąstymo gebėjimai.

Svarbiausia savybė – atsakingumas, kurį pabrėžė net 68 proc. respondentų.
Taip pat reikalingas techninis/analitinis mąstymas (66 proc.).
59 proc. apklaustųjų mano, kad šiam darbui svarbu būti gabiam tiksliesiems mokslams.