Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje įgyvendintas unikalus architektūrinis projektas, kurio metu mokyklos lauko erdvės buvo tvarkomos atsižvelgiant į mokinių idėjas ir poreikius, naudojant tvarias statybos medžiagas. Tai puikus pavyzdys, kaip Lietuvos savivaldybės modernizuoja edukacines erdves, panašiai kaip Marijampolės savivaldybėje ar Panevėžyje, siekiant sukurti šiuolaikiškas mokymosi sąlygas, apie kurias rašėme ir Vilniaus Šeškinės pavyzdyje.
KAD:MOKYKLA – dalyvaujamoji architektūra
Projektas KAD:MOKYKLA, baigtas 2025 m. rugsėjį, truko ilgiau nei metus. Jo apimtyje Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje pagal mokinių idėjas buvo sukurtos net trys lauko erdvės:
- Susibūrimui skirtas amfiteatras;
- Poilsiui skirti lauko baldai;
- Mokymuisi skirta lauko klasės įrengimas.
KAD:MOKYKLA metodas remiasi dalyvaujamąja architektūra – tai procesas, kai mokyklos bendruomenė tiesiogiai ir aktyviai įtraukiama į architektų komandos kuruojamą erdvių kūrimą ir įgyvendinimą. Šis kūrybinis procesas derinamas su pilietiškumu, pasitelkiant kartu kuriamus objektus, turinčius ilgalaikę materialinę ir edukacinę vertę.
Mokiniai tapo architektais ir statybininkais
Architektų komanda, dirbusi su Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos administracija, mokytojais ir 6–8 klasių mokiniais, sukūrė glaudaus bendruomeninio projektavimo pavyzdį. Moksleiviai ne tik siūlė idėjas, bet ir aktyviai dalyvavo sprendžiant objektų įgyvendinimo kaštų klausimus, ieškant alternatyvų ir inovacijų.
6–8 klasių mokiniai ir jų mokytojai susipažino su architektų darbo metodais, tyrinėjo mokyklos lauko erdves ir savo poreikius, mokėsi diskutuoti ir priimti sprendimus bendruomeniškais būdais. Dalis poilsiui ir mokymuisi skirtų objektų buvo pastatyta kartu su mokiniais, naudojant profesionalius statybos įrankius ir tvarias statybos medžiagas.
Projekto metu išryškėję jaunimo poreikiai atspindi universalius šios amžiaus grupės siekius. Jaunuoliams skirtos lauko erdvės turėtų būti skirtingos, suteikiančios galimybę leisti laiką ir su draugais, ir individualiai. Svarbu turėti gerą vizualinį ryšį su mokyklos aplinka, o lauko erdvėms būtinas šešėlis, augalai, natūralios medžiagos ir spalvos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra „Dalyvaujamoji architektūra“ (KAD:MOKYKLA metodas) ir kodėl ji pritaikyta Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje?
Dalyvaujamoji architektūra – tai metodas, kuomet galutiniai erdvės naudotojai (šiuo atveju mokyklos bendruomenė ir 6–8 klasių mokiniai) yra aktyviai įtraukiami į architektūros projektavimo ir įgyvendinimo procesą, kuriam vadovauja profesionalūs architektai.
Kodėl svarbu: Šis metodas užtikrina, kad sukurtos erdvės (amfiteatras, lauko klasė) atitiktų realius mokinių poreikius, didina moksleivių atsakomybės jausmą už bendruomeninę aplinką ir ugdo pilietiškumo bei kritinio mąstymo įgūdžius.
Ką konkrečiai Jonavos „Neries“ mokiniai sukūrė ir pastatė pagal projektą KAD:MOKYKLA?
Įgyvendinant projektą, pagal mokinių vizijas buvo sukurtos trys tvarios lauko erdvės, skirtos įvairioms edukacinėms ir socialinėms funkcijoms:
- Susibūrimui skirtas amfiteatras (ideali vieta bendruomenės renginiams).
- Poilsiui skirti lauko baldai (ramiam laikui per pertraukas).
- Mokymuisi skirta lauko klasė (naudojant tvarias statybines medžiagas).
Moksleiviai ne tik siūlė idėjas, bet ir aktyviai padėjo projektuojant kaštus bei dalyvavo fiziniame statybos procese, tapdami architektų ir statybininkų komandos dalimi.
Kokia yra pagrindinė edukacinė vertė, kurią mokiniai įgyja tapdami šio projekto „architektais ir statybininkais“?
Pagrindinė vertė glūdi ne tik naujose erdvėse, bet ir įgytuose įgūdžiuose. Mokiniai gauna bendruomeninio projektavimo patirties, kuri apima:
- Finansinį raštingumą: Mokymasis derinti idėjas su biudžetu ir spręsti kaštų klausimus.
- Architektūrinį mąstymą: Supratimas apie tvarias medžiagas, projektavimo etapus ir erdvinę analizę.
- Ilgalaikė atsakomybė: Kadangi erdvės sukurtos pačių mokinių, didėja motyvacija jas saugoti ir prižiūrėti, taip įgyjant ilgalaikę materialinę ir edukacinę vertę.
Ar Jonavos pavyzdys paskatins kitas Lietuvos savivaldybes naudoti dalyvaujamąją architektūrą mokyklų modernizavimui?
Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos sėkmės pavyzdys, įgyvendintas su KAD:MOKYKLA metodu, rodo, kad modernizavimas gali būti aktyvus, į bendruomenę orientuotas procesas. Tikimasi, kad jis įkvėps ir kitas savivaldybes.
Be to, straipsnyje minima, kad panašų dėmesį edukacinių erdvių modernizavimui skiria ir Marijampolės savivaldybė, Panevėžys (įgyvendinantis visos dienos mokyklos koncepciją) bei Vilnius (Šeškinės pavyzdys), rodydamas bendrą tendenciją investuoti į šiuolaikiškas ir įtraukiančias mokymosi sąlygas visoje Lietuvoje.
Šaltinis: Jonavos miesto savivaldybė
Komentarai