21-erių Greta prekybos centre, koncerte ar net žiūrėdama televizorių namuose pirmiausia vertina šviesos intensyvumą, garso lygį ir aplinkos kvapus. Migrena ją lydi nuo ankstyvos vaikystės, jau 16 metų, o priepuoliai kartojasi nuo 8 iki 15 kartų per mėnesį. Tai nėra tik stipresnis galvos skausmas – neurologinė būklė veikia jos savijautą, pasirinkimus ir galimybę dalyvauti kasdienėje veikloje.
Kasdienybę tenka planuoti ir tarp priepuolių
Nors skausmas ne visada ūmus, migrenos poveikis juntamas ir tarp priepuolių. Greta nuolat nešioja akinius nuo saulės, triukšmingose vietose naudoja ausų kištukus, o prieš eidama į naują vietą įvertina, ar joje nebus per daug dirgiklių.
„Migrena mane veikia ne tik tomis dienomis, kai labai skauda. Net ir tarp priepuolių turiu galvoti, kas gali išprovokuoti skausmą – šviesa, garsai, kvapai ar fizinis krūvis“, – pasakoja ji.
Didžiausias provokatorius Gretai yra šviesa, ypač blyksinti. Dėl jos merginai tenka riboti koncertus, kitus renginius ir net kai kurias televizijos transliacijas. Toks nuolatinis aplinkos stebėjimas gali siaurinti socialinį gyvenimą, apsunkinti mokslus ir neleisti spontaniškai planuoti laisvalaikio.
Greta pasakoja, kad mokykloje jos būklė neretai buvo vertinama kaip paprastas galvos skausmas. Daugiau supratimo ji sulaukė universitete, kur atsirado galimybė studijuoti pritaikytomis sąlygomis. Jos patirtis primena, kad išoriškai nematoma liga vis tiek gali smarkiai riboti žmogaus kasdienybę.
Migreną išduoda ne vien skausmo stiprumas
„Meliva“ klinikos šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžia, kad migrena yra specifinis neurologinis sutrikimas. Jai būdingas pulsuojantis, tvinksintis, dažnai vienoje galvos pusėje jaučiamas skausmas. Jis gali sustiprėti lipant laiptais, lenkiantis ar keičiant kūno padėtį, todėl priepuolio metu žmogus dažnai stengiasi kuo mažiau judėti.
Migreną gali lydėti:
- pykinimas ar vėmimas;
- ryškus jautrumas šviesai, garsui ir kartais kvapams;
- regėjimo mirgėjimas ar „aklos dėmės“;
- rankų arba veido tirpimas ir kalbos sutrikimai;
- nuo kelių valandų iki kelių parų trunkantis skausmas.
Regėjimo, jutimų ar kalbos pokyčiai gali būti auros požymiai. Greta pasakoja, kad priepuolio metu jai gali dingti matymas dešinėje akyje ir nutirpti viena kūno pusė.
Įtampos tipo galvos skausmas paprastai būna spaudžiantis, abipusis, primenantis lanką aplink galvą. Judėjimas jo dažniausiai taip smarkiai nepablogina, o stiprus pykinimas ir ryškus jautrumas aplinkai jam nebūdingi.
Dažnas nuskausminamųjų vartojimas problemos neišsprendžia
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė pastebi, kad dalis pacientų su pasikartojančiu skausmu susigyvena ir metų metus gydosi savarankiškai. Tačiau dažnas nuskausminamųjų vartojimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir ilgainiui pats prisidėti prie galvos skausmų dažnėjimo.
Naudinga vesti priepuolių dienoraštį: žymėti skausmo pradžią, trukmę, intensyvumą, lydinčius simptomus, vartotus vaistus ir galimus dirgiklius, pavyzdžiui, stresą, miego trūkumą, fizinį krūvį ar mitybos pokyčius. Tokia informacija padeda gydytojui įvertinti priepuolių pobūdį ir parinkti gydymą.
Kada vizito pas gydytoją nebeatidėti
Į medikus būtina kreiptis, jei galvos skausmas tampa labai stiprus, pasikeičia įprastas jo pobūdis, atsiranda neurologinių simptomų, sąmonės pokyčių, stiprus pykinimas ar vėmimas. Konsultacijos taip pat nereikėtų atidėti, kai priepuoliai dažnėja ir trukdo mokytis, dirbti ar gyventi įprastu ritmu.
Šeimos gydytojas gali diagnozuoti migreną, kai simptomai būdingi ir ligos eiga nėra sudėtinga. Įtarus lėtinę migreną, netipinę aurą, komplikacijas ar galvos skausmą dėl perteklinio vaistų vartojimo, pacientas siunčiamas neurologui. Dažnų priepuolių atvejais gali būti skiriamas profilaktinis gydymas, o sudėtingesniais – neurologo parenkama biologinė terapija.
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Redakcijos patikra
Informacija parengta remiantis medicinos specialistų komentarais ir pacientės patirtimi.
- Medicininės informacijos atitikimas bendrosioms migrenos diagnozavimo gairėms
- Pacientės patirties ir ekspertų įžvalgų suderinimas
- Šaltinis
- ELTA
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-07-21 08:22
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai