Mikė Pūkuotukas: vardo istorija ir Vilniaus renginiai 2026

Mikė Pūkuotukas Lietuvos skaitytojams pažįstamas tokiu vardu, kokio pirmojoje angliškoje knygoje nėra. Artėjant spalio 14-ajai, kai sukaks 100 metų nuo „Winnie-the-Pooh“ išleidimo Londone, jo lietuviško vardo istorija primena, kiek kūrybos gali slypėti vertime. Jubiliejų Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Vilniuje minės paroda ir susitikimais.

Lietuvišką vardą sugalvojo vertėjas ir redaktorė

Pirmasis lietuviškas A. A. Milne’o knygos leidimas pasirodė 1958 metais. Jo kelią į leidyklą atvėrė Aldona Liobytė, tuomet vadovavusi Valstybinės grožinės literatūros leidyklos Vaikų ir jaunimo literatūros redakcijai. Ji pasiūlė kūrinį versti Virgilijui Čepaičiui.

Leidimas buvo rengiamas remiantis lenkišku Irenos Tuwim vertimu. Vardą „Mikė Pūkuotukas“ V. Čepaitis sugalvojo kartu su A. Liobyte. Taip Lietuvos skaitytojams pagrindinis veikėjas buvo pristatytas vardu, kuris prigijo greta jo istorijų apie Paršelį, Nulėpausį ir Kristoferį Robiną.

Pirmoji lietuviška knyga išleista 30 tūkst. egzempliorių tiražu. Joje buvo originalios E. H. Shepardo iliustracijos, o viršelį sukūrė dailininkė Irena Žemaitytė. V. Čepaitis vėliau prisiminė girdėjęs Vilniaus studentus tarpusavyje vartojant jo verstos knygos frazes ir pritaikant jas sovietinio gyvenimo realijoms. Tai vienas iš liudijimų, kad knyga Lietuvoje rado skaitytojų ir tarp suaugusiųjų.

Kaip Mikė Pūkuotukas gavo savo vardą Lietuvoje

Šimtamylė giria pirmą kartą atsivėrė prieš šimtmetį

1926 m. spalio 14 d. Londono leidykla „Methuen & Co.“ išleido A. A. Milne’o „Winnie-the-Pooh“ su E. H. Shepardo piešiniais. Knygoje skaitytojai sutiko Šimtamylės girios gyventojus, kurių nuotykiai sukasi apie draugystę, vaikišką išmonę ir savitą humorą. Shepardo piešiniai nuo pat pirmojo leidimo buvo šio pasakojimo dalis, todėl jie lydėjo ir pirmąjį lietuvišką leidimą.

Meškiukas Milne’o kūryboje pasirodė dar prieš knygą. Jo pirmtakas Edvardas buvo paminėtas 1924 m. žurnale „Punch“, o vardas Winnie-the-Pooh pirmą kartą pasirodė 1925 m. gruodžio 24 d. Londono laikraštyje „The Evening News“. Tad šiemet minima sukaktis skaičiuojama nuo knygos išleidimo, nors veikėjo istorija prasidėjo anksčiau.

Vilniuje bus galima pamatyti vertimo rankraštį

Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje planuojama eksponuoti skirtingus knygos leidimus ir V. Čepaičio vertimo rankraščio pavyzdžius. Tarp rodomų leidinių bus 1971 m. „Methuen & Co.“ leidimas. Lankytojai taip pat galės pamatyti archyvinių Milne’ų šeimos fotografijų ir panašaus laikotarpio meškinų iš dailininkės Taidos Balčiūnienės šeimos kolekcijos.

Judaikos tyrimų centras pristatys 1933 m. Leipcige išleistą „Winnie-the-Pooh“ egzempliorių iš Abelio Balošerio kolekcijos. Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje bus galima pasiklausyti „Pūkuotuko pasaulio“ įrašo: pasakų plokštelė įrašyta 1989 m., o 2023 m. perleista geltoname vinile.

Jubiliejiniai renginiai prasidės rugsėjo 30 d. Spalio 14 d. numatytas nuotolinis seminaras apie knygos šimtmetį, spalio 16 d. – pokalbis bibliotekos Konferencijų salėje. Į šventines veiklas reikalinga išankstinė registracija; konkrečius laikus ir registracijos informaciją biblioteka skelbs savo komunikacijos kanaluose.

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal BNS paskelbtą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informaciją.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio duomenys

Istorinės datos, lietuviško leidimo duomenys ir renginių informacija pateikti remiantis BNS paskelbtu bibliotekos pranešimu.

Patikros