Viešasis sektorius nuolat susiduria su sudėtingais, tarpdisciplininiais iššūkiais – nuo sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos iki socialinių paslaugų kokybės gerinimo. Neretai rinkoje tiesiog nėra paruoštų produktų šioms problemoms spręsti. Tokiais atvejais viešasis sektorius turi galimybę pats užsakyti inovacijų kūrimą, pasitelkdamas ikiprekybinius pirkimus (IP).
Šiai veiklai vykdyti Inovacijų agentūra pratęsė 7 mln. eurų finansavimo kvietimą iki kovo 31 dienos, skatinant valstybines organizacijas tapti aktyviomis naujų sprendimų užsakovėmis.
Kas yra ikiprekybiniai pirkimai?
Ikiprekybiniai pirkimai (IP) – tai mechanizmas, taikomas, kai organizacija turi aiškų iššūkį, bet rinkoje nėra galutinio sprendimo. Šiuo atveju perkamas ne baigtinis produktas, o mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugos:
- Sprendimo kūrimas nuo koncepcijos.
- Prototipo gamyba.
- Išbandymas realiomis sąlygomis.
Procesas vyksta etapais, sukuriamas konkurencinis pranašumas tarp tiekėjų, o tai leidžia sąmoningai valdyti riziką ir pasirinkti geriausiai pasiteisinusias technologijas.
„Ikiprekybiniai pirkimai leidžia viešojo sektoriaus organizacijoms spręsti problemas, kurioms rinkoje dar nėra atsakymo. Tai inovacijos kūrimas kartu su verslu ir mokslu, sąmoningai valdant riziką per etapus ir konkurenciją“, – sako Liucija Sabulytė, Inovacijų agentūros „GovTech Lab“ vadovė.
Svarbiausias principas – aiškiai atskirti situacijas: jei produktas egzistuoja, IP netaikomas. Jei sprendimas reikalauja reikšmingos mokslinės ar technologinės plėtros, šis būdas atveria kelią į priekį.
Lietuvos jūrų muziejaus sėkmės pavyzdys
Vienas ryškiausių IP taikymo pavyzdžių – Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) inicijuotas projektas, skirtas gyvūnų asistuojamos terapijos metodikų kūrimui. Muziejus, veikdamas kaip perkančioji organizacija, siekė moksliškai pagrįsti terapijos poveikį ir sukurti praktikoje taikomas metodikas, kurių Lietuvoje iki tol trūko.
Prof. dr. Brigita Kreivinienė, LJM Delfinų terapijos skyriaus vedėja, pabrėžė, kad sprendimas rinktis IP būdą buvo neišvengiamas:
- Tyrimų trūkumas: Nors pasaulyje terapija tyrinėta, Lietuvoje trūko vietinių metodikų.
- Neapibrėžtumas: Projekto pobūdis buvo jautrus, o rezultatas iš anksto negalėjo būti aiškus. Įprastas viešasis pirkimas tokio tyrimo nebūtų leidęs įsigyti.
Projekto metu buvo siekiama ištirti gyvūnų asistuojamos terapijos poveikį, sukurti metodines rekomendacijas ir įvertinti terapiniame procese dalyvaujančių gyvūnų gerovę. Ikiprekybiniai pirkimai leido LJM įgyvendinti tai, kas tradiciniais metodais buvo neįmanoma – sukurti naują, moksliškai pagrįstą socialinę inovacijų plėtrą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia finansavimo suma skirta ikiprekybiniams pirkimams ir iki kada pratęstas kvietimas?
Inovacijų agentūra šiai veiklai yra skyrusi 7 mln. eurų finansavimą. Kvietimas teikti paraiškas pratęstas iki kovo 31 dienos. Šios lėšos skirtos tam, kad viešojo sektoriaus organizacijos galėtų pirkti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTTP) paslaugas, reikalingas sudėtingiems ir netipiniams iššūkiams spręsti (pavyzdžiui, sveikatos, aplinkos ar socialinių paslaugų srityse).
Kuo ikiprekybiniai pirkimai skiriasi nuo įprastų viešųjų pirkimų ir kokia jų pagrindinė nauda visuomenei?
Skirtingai nuo įprastų pirkimų, kuriais perkamas rinkoje jau egzistuojantis galutinis produktas, ikiprekybiniais pirkimais perkama pati sprendimo kūrimo paslauga (MTTP) – nuo koncepcijos iki prototipo išbandymo. Pagrindinė nauda yra leidimas viešajam sektoriui spręsti sudėtingas problemas, kurioms rinkoje dar nėra sukurto efektyvaus sprendimo, taip skatinant proveržio inovacijas ir gerinant piliečiams teikiamas paslaugas.
Kokios įmonės ar organizacijos gali tapti tiekėjais ir dalyvauti kuriant inovacijas viešajam sektoriui?
Dalyvauti gali visos įmonės (įskaitant mažas ir vidutines įmones – MVĮ), mokslo ir studijų institucijos ar jų konsorciumai, kurie turi reikalingų pajėgumų vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Šis mechanizmas aktyviai skatina bendradarbiavimą tarp mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus.
Kaip užtikrinama, kad viešojo sektoriaus lėšos nebus iššvaistytos, jei kuriamas sprendimas nepasiteisins?
Lėšų rizika yra sąmoningai valdoma per fazinį procesą. Ikiprekybiniai pirkimai vykdomi etapais, su konkurencija tarp kelių tiekėjų. Perkančioji organizacija po kiekvieno etapo (pvz., po koncepcijos sukūrimo ar prototipo išbandymo) atrenka tik geriausiai pasiteisinusius sprendimus, kuriuos vystyti toliau. Taip užtikrinama, kad lėšos investuojamos tik į perspektyviausias inovacijų idėjas.
Komentarai