Kaunas 2026: kokių įgūdžių reikės inžinieriui?

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal BNS pateiktą medžiagą.

Mokėjimas naudotis dirbtiniu intelektu (DI) gali tapti įprasta inžinieriaus darbo dalimi. Tačiau vien jo neužteks: reikės suprasti, ar pasiūlytas sprendimas veiktų realiomis sąlygomis, kaip jis paveiktų kitas sistemos dalis ir kas atsako už galutinį pasirinkimą. Apie tokius įgūdžius 2026 m. Kauno technologijos universitete (KTU) vykusiame renginyje „3DEXPERIENCE Edu ENORTH Summit 2026“ kalbėjo pramonės ir akademinės bendruomenės atstovai.

Jų mintys aktualios tiek renkantis inžinerijos studijas, tiek jau dirbant šioje srityje. Konkretūs įrankiai gali keistis, o gebėjimas suprasti fizinius procesus, įvertinti duomenis ir patikrinti rezultatą lieka būtinas sprendžiant technines problemas.

Vieno įrankio išmanymas neparodo viso produkto veikimo

„Dassault Systèmes“ pagrindinių inovacijų ir CRE viceprezidentas Gian Paolo Bassi renginyje teigė, kad produktą reikia vertinti kaip sistemos dalį, veikiančią platesnėje aplinkoje ir turinčią savo gyvavimo ciklą. Tai keičia užduoties mastą: projektuojant detalę svarbu žinoti ir jos sąsajas su kitais komponentais, duomenimis bei žmonėmis, kurie naudosis galutiniu produktu.

Toks požiūris padeda suprasti, kodėl vienos programos įvaldymas nėra visas profesinis pasirengimas. Programoje galima sukurti techniškai tikslų modelį, tačiau dar reikia įvertinti, kokius reikalavimus turi atitikti visa sistema. Bassi žodžiais, inovacijos jau peržengė darbo prie vieno kompiuterio ir atskirų failų ribas.

Kaune ekspertai aiškino, ko reikės ateities inžinieriui

Besidominčiam šia profesija tai suteikia būdą vertinti mokymosi užduotis: ar jos prašo vien atlikti veiksmą programoje, ar ir paaiškinti, kaip rezultatas veiktų platesniame projekte? Tai klausimas apie mokymosi turinį, o ne konkrečios programos pasirinkimą.

Sisteminis mąstymas prasideda nuo reikalavimų

Kalifornijos technologijos instituto profesorius dr. Jonas Zmuidzinas pabrėžė sistemų inžineriją – gebėjimą suprasti, kokioje didesnėje sistemoje egzistuoja sprendžiama problema. Pasak jo, dar prieš projektuojant reikia apibrėžti, ką sistema turi daryti ir kokie jai keliami reikalavimai. Svarbu ir tai, kaip ji fiziškai reaguos.

Šį skirtumą galima įsivaizduoti per šaltinyje minimus pavyzdžius. Vertinant automobilio elgesį per susidūrimą neužtenka žinoti vienos detalės savybių; svarbu, kaip sąveikauja visas modeliuojamas sprendimas. Panašiai nagrinėjant orlaivio reakciją į turbulenciją klausimas apima daugiau nei atskirą komponentą.

Sisteminis mąstymas nereiškia, kad kiekvienas specialistas privalo vienas išmanyti visas sritis. Jo esmė – matyti sąsajas, aiškiai įvardyti prielaidas ir pastebėti, kada vienos dalies pakeitimas gali paveikti kitą. Būtent ryšiuose tarp dalių, kaip renginyje priminė Zmuidzinas, gali slypėti sudėtingos techninės problemos.

DI siūlo variantus, bet sprendimą reikia patikrinti

DI jau gali atlikti dalį techninių užduočių, generuoti sprendimų variantus ir padėti optimizuoti procesus, teigė Bassi. Tačiau jo pateiktas variantas dar nėra patvirtintas pramoninis sprendimas. Ypač tada, kai klaida turėtų rimtų pasekmių, reikalingi moksliniai patikrinimai, modeliavimas ir simuliacijos.

Vienas iš tokiam darbui naudojamų įrankių yra skaitmeninis dvynys – virtualus realaus produkto ar sistemos modelis. Jis leidžia prieš gamybą išbandyti įvairius scenarijus ir numatyti galimus rezultatus. Šaltinyje pateikti automobilio susidūrimo ir orlaivio turbulencijos pavyzdžiai rodo, kodėl virtualūs bandymai naudingi ten, kur realius bandymus būtų brangu arba sudėtinga kartoti daug kartų.

Vis dėlto modeliavimas nepanaikina poreikio vertinti jo prielaidas ir rezultatą. Bassi pabrėžė, kad galutinis sprendimas priklauso žmogui. Ateities inžinieriui todėl reikės mokėti pasirinkti, kada DI pasiūlymu galima remtis, kokio patikrinimo reikia ir ar rezultatas dera su visos sistemos reikalavimais.

Kaip vertinti praktinį pasirengimą inžinerijos darbui

Renkantis mokymosi galimybes verta žiūrėti ne vien į naudojamos programinės įrangos sąrašą. Naudingas klausimas – ar užduotyse reikia apibrėžti reikalavimus, dirbti su duomenimis ir pagrįsti, kodėl pasirinktas sprendimas tinka visai sistemai. Toks darbas leidžia taikyti ir techninius įgūdžius, ir sisteminį mąstymą.

Lygiai taip pat svarbu klausti, kaip tikrinamas rezultatas. Jei užduotis baigiasi DI sugeneruotu variantu ar virtualiu modeliu, dar lieka įvertinti prielaidas ir fizinį pagrįstumą. Šie klausimai padeda atskirti įrankio naudojimo praktiką nuo platesnio pasirengimo priimti inžinerinį sprendimą.

Studijose svarbūs moksliniai pagrindai ir praktinės užduotys

„Dassault Systèmes“ 3DEXPERIENCE Edu viceprezidentas dr. Nicolas Jeannee sakė, kad DI keis ir pramonę, ir mokymąsi. Kartu jis pabrėžė, jog fundamentalūs moksliniai įgūdžiai išlieka būtini. Be jų sunkiau įvertinti, ar technologinio įrankio pasiūlytas atsakymas fiziškai pagrįstas ir tinkamas konkrečiai užduočiai.

Bendrovės strategijos ir verslo plėtros viceprezidentas Suchit Jain atkreipė dėmesį į kitą pasirengimo dalį: studentams nepakanka vien suteikti prieigą prie pažangios programinės įrangos. Pasak jo, reikia galimybių dirbti praktiškai, apdoroti realius duomenis ir susidurti su pramonės problemomis. Taip programos valdymas susiejamas su sprendimų priėmimu.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete veikiantis Skaitmeninio modeliavimo (3DEXPERIENCE Edu) kompetencijų centras jungia studijas, mokslinius tyrimus ir pramonę. Remiantis BNS pateikta medžiaga, tai pirmasis „Dassault Systèmes“ kompetencijų centras Baltijos šalyse. Jame studentams ir dėstytojams sudaromos galimybės dirbti su skaitmeninės inžinerijos technologijomis. Jeannee priminė, kad tokiam mokymuisi greta įrankių reikia turinio, realistiškų duomenų ir praktinių užduočių.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Apie šaltinį

Straipsnyje renginio dalyvių mintys išdėstytos pagal skaitytojui aktualius inžinerijos įgūdžius.

Patikros

Ekspertų pareigos ir pasisakymai perteikti pagal pateiktą šaltinį.
Skaitmeninių dvynių paskirtis paaiškinta remiantis šaltinyje nurodytais pavyzdžiais.
KTU centro veikla aprašyta pagal pateiktą medžiagą.

BNS pateikta medžiaga Patikrinti faktus