Jaunimo grupė miško proskynoje nešasi sodinimo vamzdžius ir raudoną kibirą su mažais spygliuočių sodinukais.

Kaune gimė ypatinga tradicija: tūkstančiai medžių taps gyvu palikimu

Balandžio 24-ąją Dubravos regioninio padalinio miškuose įvyko tai, kas po dešimtmečių taps ošiančiu paminklu vienai iškiliausių Lietuvos asmenybių. Daugiau nei pusantro tūkstančio Kauno moksleivių, jų tėvų ir mokytojų suvienijo jėgas tam, kad artėjantį Prezidento Valdo Adamkaus 100-ąjį jubiliejų paminėtų ne oficialiomis kalbomis, o realiu darbu gamtai.

Ši bendruomenės akcija tapo masiniu judėjimu: per vieną dieną 2,7 hektaro plote buvo pasodinta daugiau nei 7,3 tūkstančio įvairių medžių sodinukų. Medžių sodinimas vyko itin organizuotai – nuo pat ankstyvo ryto į mišką vyko vyresniųjų klasių moksleiviai, o popietę prie jų prisijungė patys mažiausieji kartu su šeimomis.

Kaune gimė ypatinga tradicija: tūkstančiai medžių taps gyvu palikimu

Kodėl pasirinkta būtent giraitė?

Prezidento Valdo Adamkaus vardas neatsiejamas nuo gamtosaugos. Dar iki grįžimo į Lietuvą, gyvendamas JAV, V. Adamkus dešimtmečius dirbo Aplinkos apsaugos agentūroje (EPA), kur vadovavo Vidurio vakarų regionui. Jo indėlis į ekologiją ir aplinkos kokybės gerinimą yra pripažintas tarptautiniu mastu, todėl gyvo miško įveisimas yra bene prasmingiausia dovana jo vertybėms pagerbti.

Kaune gimė ypatinga tradicija: tūkstančiai medžių taps gyvu palikimu

„Prezidento vardas gimnazijai yra ne tik garbingas įvertinimas, bet ir atsakingas įsipareigojimas puoselėti pagarbą gamtai ir pilietiškumą“, – teigė Kauno Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos direktorė Rita Mikalauskienė. Pasak jos, ši iniciatyva papildo kitus šalyje vykstančius projektus, tokius kaip anksčiau skelbta V. Adamkaus 100-mečiui skirta dovana, kurios metu sužaliuos 20 tūkst. ąžuolų.

Kaune gimė ypatinga tradicija: tūkstančiai medžių taps gyvu palikimu

Profesionalų pagalba ir ateities vizija

Kad naujasis miškas sėkmingai prigytų, talkon stojo Valstybinė miškų urėdija. Miškininkai ne tik parinko tinkamiausią dirvožemį Dubravos miškuose, bet ir kantriai mokė jaunuosius kauniečius teisingos sodinimo technikos. Tai nebuvo tiesiog darbas – tai pamoka apie tvarumą ir atsakomybę, kurią kiekvienas vaikas parsinešė į namus.

Ši naujai įkurta giraitė taps gyvuoju metraščiu. Tikimasi, kad po daugelio metų užaugę moksleiviai sugrįš čia su savo vaikais, galėdami parodyti konkretų medį, kurį pasodino savo rankomis. Tai stiprina bendruomeniškumo jausmą ir kuria tiesioginį ryšį su šalies istorija bei jos vadovų puoselėtomis idėjomis.

Prezidentas Valdas Adamkus savo 100-ąjį gimtadienį minės lapkričio 3-iąją, o ši pavasario akcija tapo ankstyva, tačiau viena ilgaamžiškiausių dovanų, kuri džiugins ateities kartas šimtmečius.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl miškų įveisimas ir atsodinimas yra svarbus aplinkosaugos aspektas?

Miškų sodinimas yra viena iš pagrindinių priemonių kovojant su klimato kaita, nes medžiai veikia kaip natūralūs anglies dvideginio (CO2) absorbentai. Be to, naujai pasodinti miškai gerina oro kokybę, saugo dirvožemį nuo erozijos, palaiko biologinę įvairovę kurdami naujas buveines gyvūnams bei padeda reguliuoti vandens ciklus gamtoje.

Kokią praktinę naudą bendruomenei teikia dalyvavimas masinėse medžių sodinimo akcijose?

Tokios bendruomenės iniciatyvos ne tik tiesiogiai prisideda prie gamtos puoselėjimo, bet ir stiprina socialinius ryšius bei ugdo pilietiškumą. Dalyvaudami sodinime, moksleiviai ir jų tėvai įgyja praktinių žinių apie miškininkystę, tvarumą ir asmeninę atsakomybę už aplinką. Tai padeda formuoti ekologiškesnį požiūrį, kuris vėliau pritaikomas kasdieniame gyvenime.

Koks yra Prezidento Valdo Adamkaus istorinis indėlis į aplinkosaugos sritį?

Prezidentas Valdas Adamkus tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip aplinkosaugos autoritetas. Dar gyvendamas JAV, jis dešimtmečius dirbo Aplinkos apsaugos agentūroje (EPA) ir vadovavo penktajam (Vidurio vakarų) regionui, kur rūpinosi didžiųjų ežerų švara ir oro kokybės gerinimu. Jo profesinė veikla suformavo tvirtą pagrindą gamtosaugos vertybėms, kurias jis vėliau aktyviai puoselėjo ir Lietuvoje.

Kokia yra „gyvųjų paminklų“ tendencija šiuolaikinėje atminties kultūroje?

Pastaruoju metu pastebima tendencija svarbias asmenybes ar istorinius įvykius pagerbti ne statant statinius paminklus, o įveisiant parkus, skverus ar miškus. Tokie „gyvieji paminklai“ atitinka tvarumo principus, nes jie bėgant metams auga, keičiasi ir teikia realią ekologinę naudą visuomenei. Tai laikoma viena prasmingiausių įamžinimo formų, sujungiančia istorinę atmintį su rūpesčiu dėl ateities kartų gyvenimo kokybės.

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto