Kauno savivaldybės sprendimas: minimalus NT tarifas gelbsti verslą nuo mokesčių šuolio
Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuris leis žymiai palengvinti finansinę naštą vietos verslui, susijusią su nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimu. Nors visose šalies savivaldybėse, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir VĮ Registrų centro perskaičiuojamomis turto vertėmis, nuo kitų metų įsigalios didesni komercinio NT mokesčiai, Kaunas patvirtino minimalų tarifą.
Koks tarifas bus taikomas?
Savivaldybės taryba, siekdama verslo naštos lengvinimo, pritarė komercinio nekilnojamojo turto mokesčio tarifo sumažinimui iki minimalios leistinos ribos – 0,5 procento.
Iki šiol Kaune, pagal 2019 m. gegužės 14 d. tarybos sprendimą, galiojo du NT tarifai komerciniam turtui – 0,7 ir 1 proc. Įsigaliojus LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimams, tarifo intervalas varijuos tarp 0,5 ir 5 proc. NT mokestinės vertės.
Šis sprendimas taikyti minimalų tarifą priimtas po diskusijų su asocijuotomis verslo struktūromis.
Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis pažymi, kad šis žingsnis amortizuos faktinį mokesčio didėjimą:
„Buvusi minimali procentinė riba nepakis net ir sumažinus tarifą iki 0,5 proc. – verslas susidurs su papildomu 0,2 proc. mokesčiu šalies Gynybos fondui. Tačiau tai bent iš dalies amortizuos faktinį mokesčio didėjimą. Dėl vienu metu įvykusio turto verčių pervertinimo ir papildomo nustatyto 0.2 proc. gynybos fondui savivaldybės turi atsakingai apsispręsti, ar savo apimtyje, nemažindamos tarifo, „savo rankomis“ nežlugdys vietinių verslų.“
Kitos savivaldybės ir prognozuojamas augimas
Kaunas nėra vienintelis miestas, nerimaujantis dėl artėjančių pasikeitimų – Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys taip pat ketina taikyti pačius minimaliausius tarifus.
Komercinio NT apmokestinimas Kaune tampa aktualus ir dėl VĮ Registrų centrui perskaičiavus turto vertes. Specialisto atlikto vertinimo duomenimis, nuo 2026 m. numatomas vidutinis komercinio nekilnojamojo turto verčių padidėjimas Kaune sieks 70–120 proc. Tai istoriškai didžiausias kada įvykęs augimas.
Verslo atstovai pagrindžia, kad staigus mokesčio padidėjimas neigiamai paveiktų jų galimybes investuoti ir išlaikyti darbo vietas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog dažniausiai šį mokestį susimoka komercinių patalpų nuomininkai, todėl tai greičiausiai persikeltų ir į galutines kainas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Kauno miesto savivaldybei prireikė taikyti minimalų NT tarifą komerciniam turtui?
Kauno savivaldybė priėmė šį sprendimą, siekdama amortizuoti faktinį mokesčio didėjimą, kuris atsirado dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
- Turto Verčių Pervertinimas: VĮ Registrų centrui perskaičiavus nekilnojamojo turto vertes, mokestinė bazė ir automatiškai apmokestinimo suma smarkiai išaugo.
- Gynybos Fondas: Papildomai nustatytas 0,2 proc. mokesčio priedas, skirtas šalies Gynybos fondui.
Taikydama minimalų 0,5 proc. tarifą (vietoje ankstesnių 0,7–1,0 proc.), Kauno savivaldybė siekia užtikrinti, kad bendras finansinis šuolis verslui būtų kuo mažesnis, net ir didėjant turto vertėms.
Koks naujasis NT tarifas bus taikomas Kauno verslui ir kaip jis skiriasi nuo ankstesnio bei LR įstatyme numatytų ribų?
Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino 0,5 proc. komercinio nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Tai yra minimali leistina riba, numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme.
- Ankstesni Kauno tarifai: Galiojo 0,7 proc. ir 1,0 proc. tarifai.
- Naujas LR intervalo diapazonas: Nacionaliniu lygiu tarifo intervalas varijuoja tarp 0,5 proc. ir 5 proc. mokestinės vertės.
Nors nominalus tarifas sumažintas iki 0,5 proc., verslas vis tiek susidurs su padidėjusiu mokesčiu, nes prie jo prisideda 0,2 proc. įmoka Gynybos fondui, o bendrą sumą žymiai išpučia padidintos nekilnojamojo turto vertės.
Koks tiesioginis poveikis kiltų verslui, jei Savivaldybė nebūtų priėmusi sprendimo mažinti tarifą?
Jeigu Savivaldybės taryba nebūtų sumažinusi tarifo iki 0,5 proc., vietos verslas susidurtų su katastrofišku finansinės naštos šuoliu.
Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis pabrėžė, kad vienu metu įvykus turto verčių pervertinimui ir papildomam mokesčiui Gynybos fondui, savivaldybės, nemažindamos tarifo, „savo rankomis“ galėtų pražudyti vietinius verslus. Sprendimas taikyti minimalų tarifą užtikrina, kad mokestis, nors ir padidėjęs, išliktų kuo arčiau ankstesnio lygio, taip palengvinant finansinį spaudimą.
Ar kitos Lietuvos savivaldybės planuoja taikyti minimalius NT tarifus ir kokių pokyčių galima tikėtis ateityje?
Taip. Kauno pavyzdys rodo tendenciją – didieji miestai nerimauja dėl artėjančių pasikeitimų. Straipsnyje minima, kad Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys taip pat ketina taikyti pačius minimaliausius tarifus komerciniam nekilnojamam turtui.
Tai reiškia, kad artimiausiais metais galima tikėtis regioninės tendencijos, kai savivaldybės visoje šalyje naudos minimalius mokesčių svertus, siekdamos suvaldyti faktinį mokesčių augimą, kurį diktuoja centrinės turto vertinimo įstaigos. Tačiau prognozuojama, kad vidutinis komercinio NT apmokestinimas, nepaisant savivaldybių pastangų, vis tiek augs.
Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė
Komentarai