Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nuskambėjusi penktoji studentų konferencija „Laisvė kurti“ šiemet tapo erdve, kurioje susitiko praeities pamokos ir ateities technologijų baimės. Renginys, skirtas Laisvės gynėjų metams ir Ukrainos kovai pagerbti, subūrė daugiau nei pusšimtį jaunųjų tyrėjų bei patyrusių mokslininkų diskusijai apie tai, ką reiškia būti laisvam 2026-ųjų pasaulyje.
Esmė trumpai
- Vidinė laisvė: Pasak prorektoriaus R. Pakrosnio, laisvė prasideda nuo asmeninio pasirinkimo akto, o ne nuo galimybių gausos.
- Istorinė atmintis: Fotomenininkas R. Požerskis pristatė unikalius 1988–1993 m. kadrus, liudijančius Lietuvos kelią į nepriklausomybę.
- Skaitmeniniai iššūkiai: Prof. A. Balčytienė perspėjo apie algoritmų įtaką mūsų ketinimams ir pasyvų informacijos vartojimą.
- Ukrainos faktorius: Akcentuotas universitetų vaidmuo saugant žmogaus orumą ir kovojant su Rusijos propaganda.
Vidinis pasirinkimas būti laisvam
Konferenciją atidaręs VDU prorektorius studijoms doc. dr. Rytis Pakrosnis pabrėžė, kad išorinė laisvė yra neatsiejama nuo vidinės būsenos. Remdamasis egzistencinės psichologijos įžvalgomis, jis teigė, kad tikroji laisvė yra pats pasirinkimo aktas. Kai žmogus pasirenka būti laisvas, jam atsiveria erdvė kurti ir tyrinėti, o tada tėvynės ar laisvo žodžio gynimas tampa natūraliu veiksmu, nekeliančiu dvejonių.
Ši filosofinė nuostata lydėjo visus pranešimus, kuriuos parengė ne tik studentai, bet ir baigiamųjų klasių moksleiviai. Temos svyravo nuo dirbtinio intelekto transformacijų iki Holokausto ir tremties refleksijų, taip susiejant akademinį jaunimą su istoriniu šalies pamatu.
Nuotraukos kaip neginčijami istorijos faktai
Fotomenininkas, VDU Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis pasidalino unikaliu archyvu – per penkerius metus (1988–1993 m.) jis užfiksavo apie 18 tūkstančių kadrų. Jo nuotraukose užfiksuoti lūžiniai Lietuvos istorijos momentai.
Pasak profesoriaus, tuo metu, kai dar veikė oficiali cenzūra, fotografai griovė vidinius barjerus. Nors nuotrauka gali perteikti autoriaus nuotaiką, ji išlieka užfiksuotu faktu, kuris šiandien padeda suprasti, kaip kūrėsi mūsų valstybė. Šis vizualinis liudijimas tapo svarbiu akcentu „Laisvė kurti“ konferenciją stebėjusiems dalyviams.
Algoritmai prieš kritinį mąstymą
Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė atkreipė dėmesį į šiuolaikines grėsmes demokratijai. Jos teigimu, jei praėjusio amžiaus pabaigoje iššūkiai buvo geopolitiniai, tai šiandien didžiausias pavojus kyla iš skaitmeninių technologijų.
„Sistemos užvaldo mūsų ketinimus, o mes savo teisę žinoti nepastebimai perleidžiame algoritmams“, – teigė mokslininkė. Kaip atsvarą sintetiniam turiniui ji nurodė kokybišką žurnalistiką ir dialogą – gebėjimą klausytis ir prisiimti riziką išsakyti savo nuomonę, net kai tai sudėtinga.
Universitetas kaip vertybių sargybinis
Baigiamojoje diskusijoje apie paramą Ukrainai dalyvavusi doc. dr. Vilma Bijeikienė pabrėžė, kad 1991-ųjų įvykiai ir dabartinė Ukrainos kova yra tas pats mūšis prieš tą patį agresorių ir jo dezinformaciją. Universiteto misija šioje krizėje – išeiti už auditorijų ribų.
Konferencijos metu už mokslo ir meno pasiekimus apdovanoti studentai, tarp kurių – Oksana Iščenko (medijų menas), Julius Kazlauskas (sociologija), Veronika Matiušovaitė (teisė) bei Anastasiia Puha (diplomatija), kuri savo pranešime analizavo dezinformacijos poveikį tarptautinėje arenoje.
Šaltinis: BNS
Komentarai