Savivaldybės, juridiniai ir fiziniai asmenys Lietuvoje jau gali teikti paraiškas gauti finansinę paramą invazinių rūšių naikinimui. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia Kėdainių miesto savivaldybę ir kitus regionus aktyviai prisidėti prie šios iniciatyvos.
Kvietimui iš viso skirta 5,6 mln. eurų. Parama leis naikinti gausiai Lietuvoje paplitusias invazines rūšis, tokias kaip Sosnovskio barščiai ar sodininkų puikiai pažįstami invaziniai šliužai. Daugiau informacijos apie šią iniciatyvą pateikia Aplinkos ministerija ir APVA: Aplinkos ministerija ir APVA skirs paramą Sosnovskio barščio, šliužų…
Kurios rūšys bus naikinamos?
APVA parama invazinių rūšių naikinimui skiriama šešioms prioritetinėms rūšims:
- Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi)
- Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum)
- Bitinė sprigė (Impatiens glandulifera)
- Didžioji rykštenė (Solidago gigantea)
- Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis)
- Ispaninis arionas (Arion vulgaris). Pabrėžiama, kad Ispaninio ariono naikinimas yra ypač aktualus fiziniams asmenims.
Paraiškų teikimo ir planavimo reikalavimai
Teikti paraiškas kviečiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, įskaitant savivaldybes. Siekiant maksimalaus efektyvumo, rekomenduojama į veiksmų planus, gavus leidimą, įtraukti ir besiribojančių sklypų savininkų (privačios ar valstybinės žemės) plotus.
Invazinių rūšių naikinimas turi būti vykdomas tik pagal parengtus invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planus. Planuose turi būti numatyti naikinimo būdai, pritaikyti kiekvienai invazinei rūšiai atskirai. Pavyzdžiui, Sosnovskio barščio naikinimo būdai bus skirtingi nei šliužų kontrolė.
Veiksmų planus gali rengti tiek pats pareiškėjas, tiek pasitelktas specialistas. Naikinimo priemonės turės būti vykdomos 4 metus iš eilės, o penktaisiais metais vykdoma stebėsena ir, jei būtina, atliekami palaikomieji darbai.
Teikiant paraišką privaloma kartu pateikti:
- Invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planą, parengtą ne anksčiau kaip 2024 m. sausio 1 d.
- Žemės valdytojų, kurių teritorijoje numatoma įgyvendinti veiksmų planą, sutikimus visam suplanuotam laikotarpiui.
- Suderinimą su Saugomų teritorijų direkcija (jei taikoma).
Aplinkos projektų valdymo agentūra kviečia susipažinti su detaliomis paramos sąlygomis:
Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė: pristatytos paramos sąlygos…
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks yra pagrindinis šios 5,6 mln. eurų paramos tikslas ir kodėl invazinių rūšių naikinimas tapo prioritetu?
Ši parama skirta finansuoti šešių prioritetinių invazinių rūšių naikinimą visoje Lietuvoje, įskaitant ypač pavojingus Sosnovskio barščius ir sparčiai plintantį Ispaninį arioną (šliužus).
Invazinių rūšių naikinimas tapo prioritetu, nes jos kelia didelę grėsmę:
- Biologinei įvairovei: Jos stelbia vietinius augalus ir griauna ekosistemas.
- Žmonių sveikatai: Pavyzdžiui, Sosnovskio barštis yra fitotoksiškas ir kelia nudegimų pavojų.
- Ūkiui: Šliužai daro didelę žalą žemės ūkio pasėliams ir sodams.
Kas gali teikti paraiškas paramai gauti ir koks privalomas reikalavimas yra esminis siekiant finansavimo?
Paraiškas gali teikti platus ratas pareiškėjų: savivaldybės (pvz., Kėdainių miesto savivaldybė), juridiniai ir fiziniai asmenys.
Esminis reikalavimas, siekiant gauti paramą, yra naikinimo darbus vykdyti tik pagal iš anksto parengtus Invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planus. Planuose privalo būti numatytos specifinės naikinimo priemonės, pritaikytos kiekvienai rūšiai individualiai (pvz., Sosnovskio barščio naikinimo būdai bus visiškai skirtingi nei šliužų kontrolė).
Kaip parama skiriasi ir kokie prioritetai taikomi skirtingiems pareiškėjams (savivaldybėms ir fiziniams asmenims)?
Nors parama bendra, prioritetinės naikinimo rūšys skiriasi priklausomai nuo pareiškėjo:
- Savivaldybės ir juridiniai asmenys: Didžiausias dėmesys skiriamas didelio masto plotams ir Sosnovskio bei Mantegacio barščių naikinimui. Tai reikalauja didelių resursų ir koordinuotų veiksmų.
- Fiziniai asmenys: Ši parama ypač aktuali Ispaninio ariono (Arion vulgaris) naikinimui. Fiziniai asmenys gali gauti finansavimą šliužų kontrolei savo sklypuose, kas yra labai svarbu stabdant jų plitimą į aplinkines teritorijas.
Koks strateginis žingsnis užtikrintų maksimalų invazinių rūšių naikinimo efektyvumą ir ką savivaldybės turėtų daryti toliau?
Maksimaliam efektyvumui pasiekti nepakanka naikinti invazines rūšis tik viename sklype. Strateginis žingsnis yra į veiksmų planus įtraukti ir besiribojančių sklypų savininkų (privačios ar valstybinės žemės) plotus.
Savivaldybės, pavyzdžiui, Kėdainiai, turėtų aktyviai skatinti bendradarbiavimą tarp kaimynų ir koordinuoti veiksmus platesniu mastu. Jei Sosnovskio barštis sunaikinamas savivaldybės žemėje, bet lieka kaimyniniame nekontroliuojamame plote, invazija greitai atsinaujins. Ilgalaikė sėkmė priklauso nuo koordinacijos ir bendrų pastangų.
Šaltinis: Kėdainių miesto savivaldybė
Komentarai