70 milijonų eurų investicija Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) oficialiai pradėjo naują etapą šalies pramonėje. Bendrovė „MESTILLA“ atidarė naujos kartos rapsų perdirbimo gamyklą, kuri savo pajėgumais leidžia apdoroti maždaug pusę viso Lietuvoje užauginamo rapsų derliaus. Šis objektas ne tik trigubai padidina įmonės gamybos apimtis, bet ir tiesiogiai stiprina šalies energetinę nepriklausomybę.
Projekto įgyvendinimas truko pusantrų metų aktyvių statybų, nors panašaus masto pramoniniai objektai Europoje paprastai plėtojami apie penkerius metus. Rekordinius tempus lėmė sutelktos pajėgos: vienu metu statybų aikštelėje dirbo apie 50 skirtingų rangovų ir pus tūkstančio jų darbuotojų.
70 milijonų eurų investicija Klaipėdos LEZ teritorijoje
Naujoji infrastruktūra sukurta reaguojant į sparčiai augantį žaliavos kiekį Lietuvoje. Per pastaruosius du dešimtmečius šalyje užauginamų rapsų kiekis padidėjo penkis kartus, todėl vietinio perdirbimo poreikis tapo kritinis. Investicijų suma siekė 70 mln. eurų, tačiau bendrovės vadovybė pastebi, kad pradedant tokį projektą šiandien, dėl išaugusių kainų ir statybos darbų paklausos, biudžetas siektų bent 100 mln. eurų.

| Gamyklos techniniai ir ekonominiai rodikliai | Reikšmė |
|---|---|
| Investicijų vertė | 70 mln. Eur |
| Maksimalus perdirbimo pajėgumas | 500 000 t rapsų per metus |
| Metinė biodyzelino produkcija | 200 000 t |
| Baltyminių pašarų gamyba | 300 000 t |
| Kaminų aukštis (kvapų sklaidai) | 70 metrų |
| Statybų trukmė | 1,5 metų |
„MESTILLA“ direktorius Arūnas Zubas pabrėžia, kad ši gamykla kuria aukštą pridėtinę vertę keliose srityse. Be žemės ūkio sektoriaus stiprinimo, gamykla tampa strateginiu energetinio atsparumo garantu. Skaičiuojama, kad krizės atveju čia pagaminti biodegalai galėtų patenkinti iki 20 proc. viso Lietuvos dyzelino poreikio, taip mažinant priklausomybę nuo naftos produktų importo.
Pusė Lietuvos rapsų derliaus virs biokuru ir pašarais
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentuoja, kad tokios investicijos keičia žemės ūkio suvokimą – tai ne tik maisto gamyba, bet ir energetinės nepriklausomybės dalis. Moderni infrastruktūra leidžia vietinių ūkininkų produkciją paversti tvariais produktais čia pat, Lietuvoje, užuot eksportavus žaliavą žemomis kainomis.

Iš perdirbamų rapsų gaminami du pagrindiniai produktai: biodyzelinas, kuris maišomas į visą šalyje parduodamą dyzeliną (šiuo metu 7 proc. dalis), ir vertingi baltyminiai pašarai, skirti gyvulininkystės sektoriui. Energetikos viceministras Airidas Daukšas pažymi, kad vietinė biodegalų gamyba tiesiogiai prisideda prie transporto sektoriaus dekarbonizacijos ir ES klimato neutralumo tikslų.
Technologinius sprendimus gamyklai tiekė Belgijos kompanija „Desmet“, laikoma aliejinių sėklų perdirbimo lydere pasaulyje. Inžinerines sistemas projektavo „Sweco“, o statybos procesus valdė „EIKA Development“. Tai užtikrino, kad gamykla atitiktų aukščiausius efektyvumo ir aplinkosaugos standartus.

Energetinis saugumas ir 70 metrų aukščio kaminai kvapų sklaidai
Vietos bendruomenei itin aktualus gamybos procesų poveikis aplinkai. Naujajame projekte įdiegtos pažangios kvapo valdymo technologijos. Vienas matomiausių sprendimų – du nauji 70 metrų aukščio kaminai. Jie suprojektuoti taip, kad užtikrintų maksimalią likutinio kvapo sklaidą aukštesniuose oro sluoksniuose, taip minimizuojant bet kokį poveikį aplinkinėms teritorijoms.
„MESTILLA“ šiuo metu eksportuoja apie du trečdalius savo produkcijos, tačiau naujieji pajėgumai leis dar lanksčiau reaguoti į vietinės rinkos poreikius. Gamykla Klaipėdos LEZ veikia nuo 2005 metų, o ši plėtra įtvirtina įmonės pozicijas kaip vienos didžiausių biodyzelino gamintojų Baltijos regione.
Lietuvos ūkininkams tai reiškia stabilizuotą ir ilgalaikę paklausą jų užauginamai produkcijai. Kadangi gamykla gali apdoroti pusę šalies derliaus, mažėja logistikos kaštai ir rizika, susijusi su žaliavų eksporto kainų svyravimais tarptautinėse rinkose.
Šaltinis: ELTA
Komentarai