Kai karys sužeidžiamas, karo medikui brangiausios tampa pirmosios minutės. Tuo metu aplink gali būti triukšmas, nuovargis, panika, o sprendimus vis tiek reikia priimti greitai ir tiksliai.
Karo medicinos gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas Maksimas Dmitrijevas sako, kad šio darbo esmė nėra vien gydymas. Karo medikas turi būti pasirengęs veikti ten, kur pagalbos reikia dabar, bet aplinka pati kelia pavojų ir medikų komandai.
Pirmoji pagalba fronte skaičiuojama minutėmis
Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Klaipėdos medicininės paramos vieneto vadas majoras M. Dmitrijevas pabrėžia, kad karo medicinoje laikas lemia išgyvenimo galimybes.
Pasak jo, pagal NATO standartus pagalba sužeistam kariui turi būti suteikta per pirmąsias 10 minučių. Pirmasis tikslas yra sustabdyti kraujavimą, stabilizuoti sužeistąjį ir išlaikyti jį gyvą iki evakuacijos į ligoninę, kur gali būti suteiktas išsamus gydymas.
Todėl pirmosios pagalbos mokomi ne tik medikai. Kiekvienas karys turi mokėti uždėti turniketą, sustabdyti kraujavimą ir padėti sau arba šalia esančiam kolegai, kol atvyks medicinos grandis.
Karo medikas pirmiausia tampa ir kariu
M. Dmitrijevas į karo mediciną pasuko paskutiniais rezidentūros metais, kai darbdavių mugėje susipažino su karo medicinos tarnybos atstovais. Iki tol jis buvo vidaus ligų gydytojas, aktyviai dalyvavęs Vilniaus universiteto bendruomenėje.
Pradėję dirbti karo medicinos tarnyboje gydytojai pereina tokią pačią atranką kaip profesinės karo tarnybos kariai: fizinio pasirengimo testus ir bazinį kario kursą. Penkias savaites trunkančiuose mokymuose tenka gyventi poligone, mokytis ginklų valdymo, karinės tvarkos, saugumo taisyklių ir lauko pratybų režimo.
Gydytojo teigimu, būtent rutinos nebuvimas iki šiol išlieka viena ryškiausių šios profesijos pusių. Taikos metu karo medikai dirba panašiai kaip civilinėje sveikatos priežiūroje, tačiau per pratybas, misijas ar konflikto sąlygomis jų darbas pasikeičia iš esmės.
Ukrainos patirtis keičia Lietuvos pasirengimą
Karo medicinos pasirengimas Lietuvoje šiandien neatsiejamas nuo Ukrainos patirties. Ten medikai kasdien susiduria su karo sužeistais pacientais, o jų praktika padeda suprasti, kokių situacijų gali prireikti ruoštis čia.
M. Dmitrijevas sako, kad aiškios ribos tarp „taikos“ ir „karo“ medicinos beveik nėra, nes kariuomenė nuolat ruošiasi galimam konfliktui. Jo vertinimu, geopolitinė padėtis keičia ir NATO karių suvokimą apie rizikos zonas: anksčiau tokiais taškais dažniau buvo Afganistanas ar Irakas, dabar dėmesys krypsta į Lietuvos teritoriją.
Šiuolaikiniuose konfliktuose keičiasi ir sužeidimų pobūdis. Vietoje vien šautinių žaizdų vis dažniau tenka ruoštis sprogimų, artilerijos ir dronų sukeltiems kombinuotiems sužeidimams.
Lauko ligoninė turi būti arti, bet saugi
Karo medicinos punktas negali būti per toli nuo sužeistųjų, tačiau šiuolaikiniame kare jis pats gali tapti taikiniu. Todėl sprendžiant, kur įrengti medicinos padalinį, reikia vertinti ne tik atstumą iki operacijų rajono, bet ir oro gynybos, raketų bei dronų grėsmes.
Tam karo medikai dirba kartu su kitais kariuomenės padaliniais. Lauko ligoninė turi būti pakankamai arti, kad pagalba pasiektų sužeistuosius laiku, bet pakankamai apsaugota, kad medikai galėtų tęsti darbą.
Tokiam pasirengimui svarbios ir civilinės grandys. Klaipėdoje jau kalbama apie civilinio atsparumo pasirengimą ligoninėje, kai ekstremaliųjų situacijų ar karo atveju savanoriai galėtų padėti medikams priėmimo skyriuose.
Sunkiausia, kai pagalbos reikia visiems iš karto
Viena sunkiausių karo medicinos situacijų yra triažas, kai sužeistųjų daugiau nei medikų. Tada pacientai skirstomi pagal pagalbos skubumą: raudoniems pagalba turi būti suteikta nedelsiant, geltoni gali palaukti, žali yra vaikštantys sužeistieji.
M. Dmitrijevas sako, kad tokiais momentais tenka trumpam sustoti, įvertinti prioritetus ir veikti pagal aiškias gaires. Emociškai sunkiausia, kai negali padėti visiems iš karto, tačiau būtent protokolai leidžia komandai veikti vienodai ir neprarasti laiko.
„Kartais reikia išjungti emocijas ir tiesiog profesionaliai daryti savo darbą“, – sako karo medicinos gydytojas.
Jo teigimu, medicininėje grandyje diskriminacijos nėra net tada, kai kalbama apie sužeistą priešo karį. Stabilizavus būklę, toks pacientas perduodamas karo policijos žinion, bet iki tol jam teikiama tokio pat lygio pagalba kaip ir saviems.
Pasirengimas apima ir netikėtas pareigas
Karo medikui tenka spręsti ir situacijas, kurios civilinėje praktikoje būtų atiduotos siauresniems specialistams. M. Dmitrijevas prisimena NATO misijas Baltijos jūroje, kai vienam įgulos narui pasireiškė dekompresinės ligos požymiai.
Reikėjo greitai atpažinti retą ir pavojingą būklę, pradėti gydymą bei organizuoti evakuaciją. Tarnyboje jūroje jis buvo atsakingas už septynių laivų įgulas, o audringoje jūroje teko persikelti iš vieno laivo į kitą dėl įtariamo apendicito.
Pandemijos metu, kai laivų įgulos gyveno izoliuotos mėnesiais, gydytojui teko pavaduoti ir kitų sričių specialistus. „Teko būti ir traumatologu, ir odontologu“, – sako M. Dmitrijevas.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinių kelias
Tekstas parengtas remiantis BNS paskelbtu interviu su karo medicinos gydytoju Maksimu Dmitrijevu.
- Patikrinta, kad pašnekovas įvardytas kaip Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstyt...
- Suderinti pareigų ir institucijų pavadinimai: Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyb...
- Išlaikyta šaltinyje nurodyta NATO pirmosios pagalbos per 10 minučių nuostata.
- Ukrainos karo patirtis pateikta kaip kontekstas, ne kaip savarankiškai patvirtinta nauja i...
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-06-03 09:54
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai