Vyro rankos laiko popierinę figūrėlių grandinę, simbolizuojančią bendrystę ir emocinę paramą vyrų pokalbių grupėje.

Klaipėdoje vyrai mokosi pasakyti „man sunku“

Parengė gerosnaujienos.lt redakcija pagal BNS pateiktą projekto medžiagą.

„Viskas gerai“ neretai užbaigia pokalbį dar jam neprasidėjus. Už šių žodžių gali likti vienatvė, įtampa šeimoje, nerimas ar jausmas, kad pagalbos prašymas būtų silpnumo ženklas. Klaipėdoje kuriamas pokalbių ciklas kviečia šį atsakymą pakeisti konkretesniu klausimu: „Kaip tu iš tikrųjų laikaisi?“

Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centras ir „Drąsūs pokalbiai“ pristato septynių tinklalaidžių ciklą „Vyrai kalbasi“. Pokalbius veda psichoterapeutas Darius Docius, vadovaujantis centrui ir emocinės paramos vyrams linijai „Nelik vienas“.

Projekto autorė Fausta Tavoraitė sako, kad jo tikslas – parodyti gyvą, o ne teorinį pavyzdį: vyrai gali kalbėti apie skaudžias, nepatogias ar neaiškias patirtis. Laidų temos pasirinktos remiantis centro darbu, linijos „Nelik vienas“ pokalbių statistika ir priežastimis, dėl kurių vyrai kreipiasi pagalbos.

Klaipėdoje vyrai mokosi pasakyti „man sunku“

Tylėjimą palaiko reikalavimas susitvarkyti pačiam

Dalis vyrų užaugo girdėdami, kad stiprybė reiškia ištvermę, emocijų nerodymą ir savarankišką problemų sprendimą. Visuomenei daugiau kalbant apie psichologinę sveikatą, šios nuostatos neišnyko: vyrui gali būti lengviau pasakyti, kad viską kontroliuoja, negu pripažinti nerimą, išsekimą ar santykių krizę.

Fausta Tavoraitė šią kliūtį apibūdina paprastai: vyrams skauda ne mažiau, tačiau jiems dažnai sunkiau pripažinti, kad skauda. Projekto pristatyme taip pat nurodoma, kad apie 80 proc. Lietuvoje nusižudžiusių žmonių yra vyrai, nors psichologinės pagalbos jie kreipiasi rečiau nei moterys. Pirminis šio statistinio teiginio duomenų šaltinis pateiktoje medžiagoje nenurodytas, todėl skaičius vertintinas kaip projekto rengėjų pateiktas kontekstas.

Tylėjimas gali klaidinti ir artimuosius. Žmogus gali turėti šeimą, darbą bei draugų, bet vis tiek jaustis vienas, o aplinkiniai to nepastebės, jei pokalbiai apsiribos bendru „kaip sekasi“.

Klaipėdoje vyrai mokosi pasakyti „man sunku“

Septyni pokalbiai apima krizes, santykius ir vyro tapatybę

Ciklas pradedamas pokalbiu apie smurtą: dr. Vaidas Viršilas aiškina, kaip kylantis impulsas gali virsti veiksmu, kaip atpažįstamas destruktyvus elgesys ir kodėl pagalbos paieška siejama su atsakomybe. Advokatas ir mediatorius Mantas Liugas nagrinėja įžengimą į vyrystę, autoritetų bei bendruomenės vaidmenį ir emocinę brandą.

Urologas ir seksologas Mindaugas Danilevičius kalba apie pornografijos poveikį jaunų vyrų savivertei, santykiams, kūno suvokimui ir intymumui. Aidas Kryževičius aptaria pilietinę atsakomybę, pasirengimą krizėms ir vyro santykį su bendruomene bei valstybe.

Atskiras pokalbis skirtas tėvystei po skyrybų: kaip suaugusiųjų konfliktų neperkelti vaikui ir neprarasti ryšio, kai šeima nebegyvena kartu. Psichologas ir „Jaunimo linijos“ savanoris Kasparas Žiaučyna nagrinėja vienatvę, depresiją, emocijų slėpimą bei savižudybių prevenciją.

Klaipėdoje vyrai mokosi pasakyti „man sunku“

Septintajame pokalbyje teoriją pakeičia asmeninė patirtis. Algirdas Daniela pasakoja apie devynerius metus trukusį pagalbos ir gijimo kelią, prasidėjusį supratus, kad vienam su problemomis susitvarkyti nepavyksta.

Pagalbos galima ieškoti dar prieš pasiekiant krizę

Projekto rengėjai įvardija kelis pagalbos kelius: pokalbį su artimu žmogumi, psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą, emocinės paramos vyrams liniją arba vyrų bendruomenę. Linija „Nelik vienas“ minima kaip viena iš vyrams skirtų emocinės paramos galimybių, tačiau pateiktoje medžiagoje jos telefono numeris ir darbo laikas nenurodyti – šią informaciją reikia pasitikslinti Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro kanaluose.

Pirmasis paskelbtas „Vyrai kalbasi“ epizodas skirtas tėvystei po skyrybų ir ryšio su vaiku išsaugojimui. Jį galima žiūrėti „Laisvės TV“ „YouTube“ kanale, o projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto