Klaipėdos licėjaus mokinių komanda „Acta non verba“ tarptautiniame „EU-CONEXUS“ konkurse „Think Smart, Create Green“ iškovojo trečiąją vietą. 14–17 metų amžiaus grupėje pasiektas laimėjimas įvertino moksleivių sukurtą inovaciją Baltijos jūros pakrančių apsaugai. Ši sėkmė įrodo Lietuvos jaunųjų kūrėjų potencialą sprendžiant globalias ekologines problemas ir stiprina Klaipėdos, kaip jūrinio mokslo centro, pozicijas tarptautinėje bendruomenėje.
Svarbiausi akcentai:
- Laimėjimas: 3-ioji vieta tarp 243 komandų iš 8 Europos valstybių.
- Inovacija: Moduliniai betoniniai blokai, skirti stabdyti krantų eroziją.
- Nauda: Sprendimas ne tik saugo pakrantes, bet ir kuria naujas jūrinių organizmų buveines.
- Organizatorius: Klaipėdos universitetas (KU) kaip „EU-CONEXUS“ aljanso narys.
| Rodiklis | Informacija |
|---|---|
| Komanda | „Acta non verba“ (Klaipėdos licėjus) |
| Pasiekimas | 3 vieta Europoje (14–17 m. grupė) |
| Dalyvių skaičius | 243 komandos iš 8 šalių |
| Projekto tikslas | Tvari Baltijos jūros pakrančių apsauga |
Koks sprendimas pelnė tarptautinį pripažinimą?
Mokytojos Eglės Mineikės vadovaujama komanda pasiūlė originalią išeitį biologinės įvairovės nykimui stabdyti. Moksleiviai sukūrė modulinius betoninius blokus su specialiais bioinžineriniais sprendimais. Ši technologija atlieka dvigubą funkciją: fiziškai apsaugo krantus nuo ardančios bangų jėgos ir kartu sudaro palankias sąlygas formuotis naujoms jūrinėms ekosistemoms.
Pasak kūrėjų, idėja gimė iš meilės gimtajam kraštui ir noro palikti tvarią aplinką ateities kartoms. Jų projektas pritaikytas būtent specifinėms Baltijos jūros sąlygoms, kur krantų erozija yra viena didžiausių regiono problemų.
Kodėl šis pasiekimas svarbus regiono mokslo ateičiai?
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžia, kad moksleivių sėkmė įrodo stiprėjantį ryšį tarp akademinės bendruomenės ir mokyklų. Klaipėdos universitetas, kaip „EU-CONEXUS“ partneris, aktyviai įtraukia jaunimą į diskusijas apie tvaresnę ateitį, konsultuoja komandas ir padeda idėjoms virsti realiais projektais.
Universitetui ši partnerystė leidžia kurti bendrą mokslo erdvę su devyniais Europos pakrančių regionais. Tokios iniciatyvos kaip Baltijos jūros pakrančių apsauga tampa ne tik teorine diskusija, bet ir praktiniu jaunimo indėliu į regiono saugumą.
Kas yra „EU-CONEXUS“ aljansas?
Tai Europos universitetų tinklas, vienijantis aukštąsias mokyklas iš devynių valstybių. Pagrindinis aljanso tikslas – tvari pakrančių plėtra, inovacijos ir bendros studijų programos. Klaipėdos universitetas šioje bendrijoje dalyvauja nuo 2019 metų, atverdamas studentams ir dėstytojams galimybes nemokamai įgyti papildomas specializacijas bei vykdyti tarptautinius tyrimus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokį tarptautinį įvertinimą gavo Klaipėdos licėjaus moksleiviai?
Klaipėdos licėjaus komanda „Acta non verba“ iškovojo trečiąją vietą tarptautinio EU-CONEXUS konkurso „Think Smart, Create Green“ finale.
- Laimėjimas pasiektas vyresniųjų (14–17 m.) amžiaus grupėje.
- Prieš tarptautinį finalą komanda tapo nacionalinio etapo nugalėtoja Lietuvoje dar kovo pabaigoje.
- Projektui vadovavo mokytoja Eglė Mineikė.
Kaip veikia moksleivių pasiūlytas sprendimas Baltijos jūros pakrantėms?
Moksleiviai sukūrė inovatyvią sistemą, naudojančią modulinius betoninius blokus su bioinžineriniais sprendimais pakrančių erozijai stabdyti.
- Šie blokai ne tik saugo krantus, bet ir sukuria palankias sąlygas formuotis naujoms jūrinėms buveinėms.
- Sprendimas tiesiogiai prisideda prie Baltijos jūros biologinės įvairovės atkūrimo.
- Idėja yra originali ir pritaikyta specifinėms Baltijos jūros regiono sąlygoms.
Kas organizuoja „Think Smart, Create Green“ konkursą?
Konkursą šeštą kartą organizavo tarptautinis EU-CONEXUS aljansas, o Lietuvoje jį kuruoja Klaipėdos universitetas.
- Iš viso šiemet dalyvavo 243 komandos iš aštuonių šalių partnerių.
- Lietuvoje į iniciatyvą įsitraukė 54 komandos.
- Klaipėdos universitetas konsultuoja moksleivius tvarumo klausimais ir skatina jaunimo diskusiją apie pakrančių regionų ateitį.
Kodėl šis projektas yra svarbus pakrančių regionams?
Projektas sprendžia kritinę biologinės įvairovės nykimo problemą, kurią dažnai sukelia standartiniai pakrančių apsaugos inžineriniai sprendimai.
- Tai įrodymas, kad jauni žmonės geba rasti praktinius sprendimus savo krašto aplinkosauginėms problemoms.
- Inovacija padeda užtikrinti tvaresnį žmogaus ir gamtos santykį Baltijos jūros regione.
- Sukurta technologija gali būti pritaikyta ateities kartoms, siekiant išsaugoti pakrantes nuo klimato kaitos poveikio.
Komentarai