Geltona pramoninė kraninė sija virš tamsaus vandens telkinio su metaliniais turėklais saulėtą dieną.

Klaipėdos rajone po rekonstrukcijos mažės potvynių rizika

Klaipėdos rajone baigta Jokšų polderio melioracijos griovių, juose esančių statinių ir Pjaulių siurblinės rekonstrukcija. Darbai atlikti Priekulės seniūnijoje, kur pastaraisiais metais fiksuoti vieni didžiausių ir dažniausiai pasikartojančių potvynių rajone.

Atnaujinta infrastruktūra turėtų leisti tiksliau reguliuoti vandens lygį, greičiau pašalinti perteklinį vandenį ir sumažinti teritorijų užliejimo riziką Pjaulių, Venckų ir Kalviškių kaimuose. Projektas svarbus ne tik sodyboms ir keliams, bet ir dirbamos žemės plotams, kurių būklė tiesiogiai priklauso nuo veikiančios melioracijos sistemos.

Apsauga Pjaulių, Venckų ir Kalviškių kaimams

Jokšų polderis ir Pjaulių siurblinė yra vandens valdymo grandis teritorijoje, kur perteklinis vanduo gali greitai tapti praktine problema gyventojams ir ūkininkams. Polderiuose vanduo nėra paliekamas tekėti vien natūraliai: jo lygis reguliuojamas grioviais, pralaidomis, drenažo žiotimis ir siurblinėmis.

Po rekonstrukcijos ši sistema turėtų veikti patikimiau. Tai reiškia mažesnę tikimybę, kad užsitęsus lietui ar kylant vandeniui bus užlietos žemumos, pievos, laukai ar privažiavimo keliai.

Priekulės seniūnijai tai aktualu dėl pasikartojančių potvynių. Savivaldybės pateiktais duomenimis, būtent šioje teritorijoje pastaraisiais metais potvyniai buvo tarp didžiausių ir dažniausių Klaipėdos rajone.

Klaipėdos rajone po rekonstrukcijos mažės potvynių rizika

Rekonstruotos pralaidos ir drenažo žiotys

Melioracijos grioviuose rekonstruotos 6 pralaidos, sutvarkyta 70 drenažo žiočių, taip pat įrengtos aplinkosaugos priemonės. Šie darbai svarbūs kasdieniam vandens judėjimui: pralaidos leidžia vandeniui judėti per kelius ar pylimus, o drenažo žiotys yra ta vieta, kur iš laukų ar sklypų surinktas vanduo patenka į griovius.

Kai šios dalys užsikemša, nusėda ar susidėvi, vanduo ilgiau laikosi ten, kur jo neturėtų būti. Dėl to prastėja laukų būklė, sunkėja technikos judėjimas, o gyvenamosiose vietovėse didėja užliejimo tikimybė.

Panašios melioracijos investicijos vykdomos ir kitose savivaldybėse: plačiau apie tai, kaip tokie darbai siejami su žemės ūkio sąlygomis, rašyta straipsnyje apie melioracijos sistemų atnaujinimą Marijampolėje.

Pjaulių siurblinėje atnaujinta pagrindinė įranga

Didžiausią projekto dalį sudarė Pjaulių siurblinės rekonstrukcija. Joje atnaujintas vamzdynas, rekonstruotas metalinis siurblinės stogas ir vandens daviklių šulinys.

Klaipėdos rajone po rekonstrukcijos mažės potvynių rizika

Siurblių priežiūrai įrengtas gembinis kranas su elektrine tale. Tokia įranga leidžia lengviau aptarnauti vandens siurblius, kai reikia juos pakelti, remontuoti ar pakeisti. Praktikoje tai gali trumpinti reakcijos laiką gedimų metu ir mažinti riziką, kad siurblinė neveiks kritiniu laikotarpiu.

Veikianti siurblinė polderio teritorijoje yra esminė tada, kai vandens perteklius turi būti pašalinamas ne savaimine tėkme, o mechaniniu būdu. Todėl techninės priežiūros patogumas čia nėra vien eksploatacinė detalė: nuo jo priklauso, kaip greitai sistema gali būti grąžinta į darbą.

Projekto vertė ir finansavimo šaltiniai

Darbai atlikti pagal intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Rangos darbus objektuose atliko UAB „Šilutės polderiai“.

Rodiklis Suma arba kiekis
Bendra projekto vertė 375 316 eurų
Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama 200 925 eurai
Lietuvos valstybės biudžeto lėšos 35 457 eurai
Klaipėdos rajono savivaldybės lėšos 138 934 eurai
Rekonstruotos pralaidos 6
Sutvarkytos drenažo žiotys 70

Finansavimo struktūra rodo, kad projektas įgyvendintas derinant Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės lėšas. Vietos biudžeto dalis sudarė daugiau kaip trečdalį visos projekto vertės.

Klaipėdos rajone po rekonstrukcijos mažės potvynių rizika

Melioracija kaip potvynių valdymo dalis

Klaipėdos rajone melioracijos infrastruktūra susijusi ne tik su žemės ūkiu. Žemumose, polderių teritorijose ir prie vandens telkinių ji veikia kaip potvynių valdymo sistema, nuo kurios priklauso ir gyvenviečių saugumas.

Tokiose vietovėse senstanti infrastruktūra gali tapti silpna grandimi per liūtis, atlydžius ar ilgesnius drėgnus laikotarpius. Atnaujinti grioviai, pralaidos, drenažo išleistuvai ir siurblinės padeda palaikyti vandens lygį taip, kad sistema turėtų daugiau rezervo prieš kritines situacijas.

Jokšų polderio ir Pjaulių siurblinės rekonstrukcija atlikta teritorijoje, kur potvynių rizika nėra teorinė. Po darbų vandens lygio reguliavimas turėtų būti operatyvesnis, o perteklinio vandens šalinimas – labiau kontroliuojamas.

Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybė

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija

gerosnaujienos.lt redakcija atsako uz gerosnaujienos.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto