Lietuvos mokslininkai iš partnerių tampa lyderiais: Klaipėdos universitetas (KU) ėmėsi koordinuoti ambicingą tarptautinį projektą RE-FOREST. Ši iniciatyva ne tik nubrėžia naujas gaires tvariam regiono vystymuisi, bet ir įrodo, kad šalies tyrėjai pajėgūs formuoti viso Šiaurės ir Baltijos šalių regiono mokslinę darbotvarkę.
Tarptautinis proveržis ir Lietuvos lyderystė
Lietuvos mokslo tarybai (LMT) užtikrinant nacionalinį finansavimą, mūsų šalies tyrėjai vis dažniau užima pagrindines pozicijas prestižiniuose konsorciumuose. Projektas RE-FOREST („Atsparūs miškai – sveiki vandenys“), įgyvendinamas pagal „NordForsk“ programą, suvienijo Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Lietuvos ekspertus.
Tai istorinis įvykis, nes Lietuva pirmą kartą koordinuoja tokio lygio „NordForsk“ iniciatyvą. LMT šiame procese atlieka esminį vaidmenį – ne tik finansuoja darbus, bet ir atstovauja šalies interesams tarptautinėje arenoje. Daugiau apie šią strateginę partnerystę skaitykite straipsnyje Modeliuoti ateitį: kur baigiasi prognozė ir prasideda sprendimas?.
Skaitmeninis „dvynys“: kaip saugiai planuoti ateitį?
Projekto vadovė dr. Natalja Čerkasova aiškina, kad pagrindinis tikslas – sukurti pažangų skaitmeninį „kraštovaizdžio ir vandens“ modelį. Tai tarsi kompiuterinis dvynys, leidžiantis mokslininkams virtualiai testuoti įvairius scenarijus: nuo naujų miškų sodinimo vietų iki šlapynių atkūrimo.
„Mes bandome atsakyti į klausimą: kaip tvarkyti miškus, kad jie būtų atsparūs klimato kaitai, bet neterštų ir neišsausintų vandenų“, – teigia dr. N. Čerkasova. Šie modeliai leidžia išvengti brangių klaidų realybėje, nes sprendimų poveikį galima pamatyti ekrane dar prieš pradedant kirtimus ar sodinimą.
Lietuviškas pėdsakas pasaulinio garso modelyje
Įdomu tai, kad projekte naudojamo visame pasaulyje pripažinto SWAT+ modelio šerdyje glūdi lietuviškas pėdsakas. Vienas pagrindinių hidrologinių parametrų – „kreivės skaičius“ – sukurtas hidrologo Viktoro Mockaus, kilusio iš lietuvių emigrantų bendruomenės JAV.
Šiandien KU mokslininkai ne tik naudoja šį modelį, bet ir patys prisideda prie jo tobulinimo, kurdami naują miškų augimo posistemį. Tai ypač svarbu saugant regiono gamtą, nes prie Klaipėdos plytinčius miškus KU mokslininkai vadina didžiuliu turtu, kurį būtina išsaugoti ateities kartoms.
Nuo žemės ūkio iki miškų gelbėjimo
Nors SWAT+ modelis tradiciškai buvo skirtas žemės ūkiui, RE-FOREST komanda jį adaptuoja miškų sistemoms. Tai reikalauja perkurti algoritmus, aprašančius sudėtingas medžių šaknų sistemas, lapijos atsinaujinimą ir biomasės pasiskirstymą.
Tokia metodologinė plėtra finansuojama siekiant užtikrinti, kad tvariai miškų ateičiai būtų skirtas reikiamas dėmesys. Projektas tiesiogiai koreliuoja su ES Miškų strategija 2030 ir padeda valstybėms priimti duomenimis grįstus, o ne intuityvius sprendimus, kurie lems Lietuvos kraštovaizdžio išvaizdą po 50 ar 100 metų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra projektas „RE-FOREST“ ir kodėl jis vadinamas istoriniu pasiekimu?
„RE-FOREST“ yra tarptautinis mokslinis projektas, skirtas kurti pažangius sprendimus tvariam miškų ir vandens išteklių valdymui.
- Lietuva, atstovaujama Klaipėdos universiteto, pirmą kartą istorijoje koordinuoja tokio lygio „NordForsk“ programos iniciatyvą.
- Projekte kartu dirba mokslininkai iš keturių šalių: Lietuvos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos.
Kokia bus šio projekto įtaka Lietuvos gamtai ir visuomenei?
Projekto rezultatai padės užtikrinti ilgalaikį ekosistemų stabilumą ir efektyvesnę gamtos apsaugą regione.
- Bus nubrėžtos gairės, kaip išlaikyti atsparius miškus ir užtikrinti sveikų vandenų būklę kintant klimatui.
- Lietuvos mokslininkai įgyja galią formuoti regioninę tyrimų kryptį, o ne tik vykdyti svetimas rekomendacijas.
Koks yra Lietuvos mokslo tarybos (LMT) vaidmuo šiame procese?
Lietuvos mokslo taryba užtikrina, kad šalies tyrėjai turėtų visas reikiamas sąlygas lyderystei tarptautinėje erdvėje.
- LMT užtikrina stabilų nacionalinį finansavimą ir prižiūri projekto įgyvendinimo kokybę.
- Taryba atstovauja Lietuvos interesams priimant strateginius tarptautinius sprendimus mokslo politikoje.
Kokie yra artimiausi projekto įgyvendinimo žingsniai?
Šiuo metu projektas yra pradinėje planavimo ir duomenų infrastruktūros derinimo fazėje.
- Nuo 2024 m. kovo startavęs projektas dabar vienija keturių šalių duomenų bazes ir nustato bendrus duomenų apsikeitimo formatus.
- Projekto vadovė dr. Natalja Čerkasova su komanda derina technologines platformas, kurios taps pagrindu tolimesniems tyrimams.
Komentarai