Lietuvos vargonų muzikos meistrai pasiekė istorinę pergalę Paryžiaus širdyje. Dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė sausio mėnesį surengė pasirodymus atstatytoje Paryžiaus Dievo Motinos katedroje (Notre-Dame). Manoma, kad tai pirmas kartas nuo 1991 metų, kai šiame prestižiniame koncertų cikle pasirodo nepriklausomos Lietuvos atstovai.
Istorinis pasiekimas Paryžiaus širdyje
Vilniaus universiteto Kultūros centro vargonų studijos „Unda Maris“ vadovams šis kvietimas tapo ne tik profesiniu įvertinimu, bet ir šalies kultūros reprezentavimu. Atlikėjų teigimu, koncertas vienoje svarbiausių pasaulio scenų pranoko visus lūkesčius.
„Jeigu atmintis neklysta, esame pirmieji Lietuvos vargonininkai, koncertavę šioje katedroje po 1991 metų. Aušra, ko gero, yra apskritai pirmoji Lietuvos vargonininkė moteris, kuriai teko ten groti“, – įspūdžiais dalijosi muzikantai.
Programoje – lietuviškos melodijos ir pasaulio klasika
Per du solinius pasirodymus vienoje garsiausių pasaulio šventovių skambėjo J. S. Bacho, N. W. Gade, Ch. M. Widoro ir kitų klasikų kūriniai. Tačiau didžiausią emocinį svorį turėjo originalūs lietuviški akcentai.
Katedros skliautais aidėjo dr. Aušros Motūzaitės-Pinkevičienės kompozicija „Malda saulei“, sukurta pagal lietuvių liaudies dainos „Saulele, motule“ melodiją. Pasak vargonininkės, buvo neįtikėtina girdėti archaišką lietuvišką kanoną, skambantį po didingais viduramžių katedros skliautais tarp soprano ir pedalų partijų.
Notre-Dame vargonai – atgimęs inžinerijos stebuklas
Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonai laikomi vienu įspūdingiausių instrumentų pasaulyje. Jį sudaro apie 8000 vamzdžių, 115 registrų ir penki manualai.
Nors 2019 m. katedrą nusiaubė tragiškas gaisras, vargonai stebuklingai išvengė liepsnų. Saugumo sumetimais jie buvo išmontuoti, kruopščiai restauruoti ir po katedros atstatymo sugrąžinti į originalią vietą. Jau kelis dešimtmečius rengiami sekmadieniniai koncertai Notre-Dame išlieka viena geidžiamiausių scenų geriausiems pasaulio atlikėjams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas įvyko Paryžiaus Dievo Motinos katedroje?
Lietuvos vargonininkai surengė istorinius pasirodymus vienoje garsiausių pasaulio šventovių – Paryžiaus Dievo Motinos katedroje (Notre-Dame).
- Koncertus atliko Vilniaus universiteto vargonų studijos „Unda Maris“ vadovai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.
- Tai tikėtina pirmasis kartas nuo 1990 metų, kai šiame istoriniame cikle groja nepriklausomos Lietuvos vargonininkai.
Kodėl šis pasirodymas laikomas istoriniu laimėjimu?
Šis įvykis žymi svarbų Lietuvos kultūros pripažinimą tarptautinėje vargonų muzikos scenoje.
- Dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, ko gero, tapo pirmąja moterimi vargonininke iš Lietuvos, grojusia šioje katedroje.
- Programos metu po katedros skliautais nuskambėjo lietuvių liaudies dainos motyvais paremta kompozicija „Malda saulei“.
Kokia yra Notre-Dame vargonų būklė po katedros gaisro?
Paryžiaus katedros vargonai, laikomi vienais žymiausių pasaulyje, yra visiškai paruošti koncertinei veiklai.
- Nors 2019 m. gaisro metu instrumentas nenukentėjo, jis buvo išmontuotas ir pilnai restauruotas.
- Vargonus sudaro įspūdingas kiekis detalių: apie 8000 vamzdžių, 115 registrų bei penki manualai.
Ko tikėtis vargonų muzikos gerbėjams ateityje?
Lietuvos vargonininkų pasirodymas vyko 2025–2026 m. sekmadieninių koncertų sezono metu, kuris tęsia ilgametes tradicijas.
- Sekmadieniniai vargonų koncertai Notre-Dame katedroje ir toliau vyks kiekvieną savaitę, pritraukdami aukščiausio lygio meistrus iš viso pasaulio.
- Tikimasi, kad šis sėkmingas debiutas paskatins dažnesnius Lietuvos muzikos kūrėjų pasirodymus prestižinėse Europos koncertų salėse.
Komentarai