Artėjant aktyviam kelionių sezonui, daugelis Lietuvos gyventojų susiduria su tuo pačiu iššūkiu – kaip suderinti norą pamatyti pasaulį ir išlaikyti finansinį stabilumą. Planuojant išlaidas dažnai daroma klaida vertinant tik didžiąsias sumas, tokias kaip lėktuvo bilietai ar viešbutis, tačiau tikrasis atostogų poveikis piniginei pasimato tik grįžus namo.
Banko „Artea“ privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui pabrėžia, kad saugiausia kelionėms naudoti tas lėšas, kurios sukauptos iš laisvų pajamų. Tai reiškia, kad atostogos neturėtų tapti priežastimi liesti neliečiamąjį rezervą, vėluoti apmokėti sąskaitas ar stabdyti ilgalaikio taupymo planus. Jei po poilsio tenka kelis mėnesius „veržtis diržus“, vadinasi, pasirinktas variantas neatitiko realių galimybių.
Esmė trumpai
- Pagrindinė taisyklė: Atostogoms skiriama tik tai, kas lieka po būtinųjų išlaidų ir taupymo.
- Formulė 50-30-20: Kelionės patenka į 30 proc. „norų“ kategoriją.
- Metinis limitas: Rekomenduojama poilsiui skirti 5–10 proc. metinių pajamų.
- Rezervas: Būtina numatyti papildomą sumą smulkioms išlaidoms ir nenumatytiems atvejams.
Finansinė 50-30-20 taisyklė ir atostogų vieta joje
Vienas efektyviausių būdų suvaldyti asmeninius finansus yra klasikinė 50-30-20 formulė. Pagal ją pusė visų pajamų (50 proc.) turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms: būsto nuomai ar paskolai, mokesčiams, maistui ir transportui. 20 proc. pajamų privaloma nukreipti į taupymą ir skolas, o likę 30 proc. lieka „norams“ – pramogoms, hobiams ir atostogoms.
Jei asmuo Lietuvoje uždirba 1 500 eurų „į rankas“, teoriškai visiems jo norams per mėnesį gali tekti iki 450 eurų. Tačiau į šią sumą įeina ir vakarienės restoranuose, sporto klubo prenumeratos ar nauji drabužiai. Jei po visų šių išlaidų kas mėnesį pavyksta atidėti po 150 eurų specialiai kelionei, per pusmetį sukauptas 900 eurų biudžetas bus visiškai saugus ir nekels streso šeimos biudžetui.
Alternatyvus skaičiavimas pagal metines pajamas
Tiems, kurie nori dar tiksliau planuoti savo poilsį, dr. Dalia Kolmatsui siūlo orientuotis į 5–10 proc. metinių pajamų ribą. Tai padeda įvertinti, ar planuojama prabangi kelionė nėra per didelė našta ilgalaikėje perspektyvoje.
Konservatyvesnis 5 proc. variantas rekomenduojamas žmonėms, turintiems didelių finansinių įsipareigojimų, auginantiems vaikus arba dar tik formuojantiems savo finansinę pagalvę. Tuo tarpu 10 proc. ribą gali rinktis tie, kurie neturi brangių skolų ir atostogas laiko vienu iš savo gyvenimo prioritetų. Ši riba padeda išvengti emocinių sprendimų, kai pamačius patrauklų pasiūlymą norima išleisti daugiau, nei leidžia reali situacija.
Nematomos išlaidos kurios sugriauna planus
Net ir pasirinkus „viskas įskaičiuota“ (angl. all-inclusive) paslaugą, biudžetas gali išsipūsti dėl smulkių, iš anksto neįvertintų kaštų. Dr. Dalia Kolmatsui pastebi, kad žmonės dažnai pamiršta įtraukti transportą iki oro uosto, automobilio stovėjimo mokesčius, draudimą, arbatpinigius ar vietinio transporto išlaidas nuvykus į vietą.
Kuo detaliau suskaidomas biudžetas, tuo mažesnė tikimybė, kad atostogų metu teks naudotis kredito kortele ar skolintis. Ekspertė pataria iš anksto nusistatyti paros limitą maistui ir pramogoms. Jei matote, kad sukauptos sumos nepakanka norimai krypčiai, geriau rinktis kuklesnį variantą arba atidėti kelionę vėlesniam laikui, nei grįžti į finansinę duobę. Galutinis tikslas yra emocinis poilsis, o ne finansinė įtampa, kuri lydi netinkamai suplanuotas išlaidas.
Šaltinis: ELTA
Komentarai