Žalias traktorius dirbantis lauke, simbolizuojantis Lietuvos žemės ūkio sektoriaus aktualijas ir pokyčius.

Lietuvoje jaunųjų ūkininkų sumažėjo beveik trečdaliu

2016 m. Lietuvoje buvo 19 656 jaunieji ūkininkai, o 2026 m. – 13 633. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pateiktais Žemės ūkio duomenų centro skaičiais, per dešimtmetį jų sumažėjo 6 023, arba apie 31 proc. Sąjunga ragina šią tendenciją aptarti dabar, kai Europos Komisija kelia tikslą didinti jaunųjų ir naujųjų ūkininkų dalį.

Ką parodo dešimties metų skaičiai

Pateikti duomenys leidžia palyginti jaunųjų ūkininkų skaičių dviem laikotarpio taškais. Jie parodo mažėjimą, tačiau vien iš šio palyginimo negalima nustatyti jo priežasčių, įvertinti pokyčių kiekvienais metais ar spręsti, kiek jaunųjų ūkininkų įsitvirtina pradėję veiklą. Šaltinyje taip pat nepateikta visų ūkininkų skaičiaus, todėl pagal jį negalima apskaičiuoti, kaip pasikeitė jaunųjų ūkininkų dalis tarp visų ūkininkaujančiųjų.

Šis skirtumas svarbus vertinant ES tikslą. Sąjungos pranešime nurodoma, kad Europos Komisijos kartų kaitos strategijoje siekiama iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ir naujųjų ūkininkų dalį. Lietuvoje pateiktas skaičius apibūdina jaunųjų ūkininkų skaičių. Tai susiję, bet nevienodi rodikliai, todėl jų negalima tiesiogiai lyginti kaip to paties mato.

Žemė ir finansavimas apsunkina ūkio pradžią

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga įvardija kelias kliūtis pradedantiesiems: žemės įsigijimą ar nuomą, finansavimo gavimą be didelio pradinio kapitalo ir užstato, konkurenciją su daugiau išteklių turinčiais ūkiais. Jos teigimu, sunkumų kyla ir norint perimti veikiantį ūkį, planuoti ilgalaikes investicijas, gauti praktinių žinių bei mentorystę.

Lietuvoje jaunųjų ūkininkų sumažėjo beveik trečdaliu

Šios kliūtys padeda suprasti, kodėl vien įsikūrimo parama gali neišspręsti visų naujo ūkininko poreikių. Pradėjus veiklą dar reikia žemės, lėšų investicijoms ir galimybės tęsti ūkį. Vis dėlto pranešime nepateikta tyrimo, kuris parodytų, kokią dalį užfiksuoto skaičiaus mažėjimo lėmė kiekviena iš šių kliūčių. Jis taip pat neįrodo, kad mažėjimą sukėlė konkretus Žemės ūkio ministerijos sprendimas.

Siūloma nustatyti tikslus iki 2030 ir 2040 metų

Sąjunga siūlo Lietuvai nusistatyti, kiek jaunųjų ūkininkų ji siektų turėti 2030 ir 2040 m., ir reguliariai vertinti pažangą. Tarp kitų jos pasiūlymų – vienoje sistemoje sujungti įsikūrimo paramą, finansavimą, žemės prieinamumą, konsultavimą ir mentorystę. Taip pat siūloma sukurti ūkių perdavimo sistemą, kuri suvestų pasitraukti planuojančius ūkininkus su norinčiais pradėti ūkininkauti. Apie ūkių perdavimą vaikams kalbama ir žemės nuomos perdavimo šeimos nariams kontekste.

Atskiras pasiūlymas skirtas užsienyje patirties ir kapitalo sukaupusiems žmonėms, norintiems grįžti į Lietuvą ir kurti ar perimti ūkį. Sąjunga taip pat ragina skaidrinti žemės rinką, užkirsti kelią jos įvardijamam 500 ha ribos apėjimui ir įtraukti jaunųjų ūkininkų atstovus į politikos rengimą nuo pradžios. Tai organizacijos siūlymai, o pranešime nenurodyta, kurie iš jų būtų priimti ar kada galėtų įsigalioti.

Lietuvoje jaunųjų ūkininkų sumažėjo beveik trečdaliu

Jaunųjų ūkininkų dalyvavimas Europos lygmens diskusijose jau aptartas ir pasakojime apie jų atstovavimą Briuselyje. Šiame pranešime sąjunga pabrėžia, kad bendras ES tikslas Lietuvai kelia poreikį aiškiai įvardyti savo nacionalinę kryptį.

Iki Lietuvos pirmininkavimo ES laukiama dialogo

Lietuva 2027 m. pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Sąjungos vertinimu, iki to laiko reikėtų sutarti dėl konkrečių kartų kaitos priemonių, kad Lietuva galėtų šį klausimą kelti ir ES lygmeniu. Ūkių perdavimas bei naujų žmonių įsitvirtinimas organizacijai rūpi ir dėl maisto gamybos tęstinumo bei kaimo bendruomenių ateities.

Sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas teigia, kad organizacija prieš du mėnesius kreipėsi dėl susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika ir atsakymo dėl jo laiko dar negavo. Jis taip pat sako negavęs atsakymų į ministerijai siųstus klausimus. Tai sąjungos pateikta informacija; ministerijos pozicija šaltinio tekste nepateikta. Kitas įvardytas žingsnis – tiesioginis sąjungos ir ministerijos pokalbis dėl pasiūlymų.

Šaltinis: BNS

Nepraleiskite svarbiausių naujienų!

Sekite mus Telegram ir Facebook.

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Verslo redakcija

Verslo redakcija

Verslo redakcija atsakinga už tikslią ir objektyvią ekonominių naujienų sklaidą portale gerosnaujienos.lt. Mūsų komanda nuolat stebi rinkos pokyčius, analizuoja verslo tendencijas bei tikrina informaciją iš patikimų pirminių šaltinių. Siekiame skaitytojams pateikti subalansuotą turinį, padedantį geriau suprasti Lietuvos ir pasaulio ekonominius procesus, išlaikant aukščiausius žurnalistinės etikos standartus bei redakcinę atsakomybę už kiekvieną publikuojamą pranešimą

Daugiau istorijų

Naujienos iš interneto