Lietuvoje „Maisto bankas“ mini 25 metų pagalbos kelią

Prieš 25 metus „Maisto bankas“ Lietuvoje prasidėjo ne nuo didelių sandėlių ar nacionalinės sistemos, o nuo kelių žmonių tikėjimo, kad perteklinis maistas gali pasiekti tuos, kuriems jo labiausiai reikia.

Šiandien organizacija mini 25 metų veiklos sukaktį ir yra išaugusi į vieną plačiausių maisto gelbėjimo bei paramos tinklų šalyje. Per metus jos pagalba pasiekia daugiau nei 232 tūkst. žmonių, o veikloje dalyvauja tūkstančiai savanorių, organizacijų ir verslo partnerių.

„Kartais atrodo, kad „Maisto bankas“ Lietuvoje buvo visada. Tačiau prieš 25 metus tai buvo idėja, kuria tikėjo vos keli žmonės“, – sako viena organizacijos įkūrėjų ir ilgametė valdybos pirmininkė Jolanta Blažaitė.

Idėja, atkeliavusi iš JAV

Pasak J. Blažaitės, „Maisto banko“ modelį Lietuvoje pirmoji pristatė iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusi Taikos korpuso savanorė. Tuo metu šalyje dar tik formavosi paramos kultūra, o maisto švaistymas nebuvo tema, apie kurią būtų plačiai kalbama viešai.

Pirmieji organizacijos žingsniai buvo labai praktiški: reikėjo rasti gamintojų ir prekybininkų, kurie sutiktų perduoti perteklinį maistą, pasirūpinti jo paėmimu ir pristatymu žmonėms. Produktų dėžės buvo nešamos į tuometinio „Lietuvos ir JAV iniciatyvų“ fondo biurą Vilniaus centre, Jakšto gatvėje.

Lietuvoje „Maisto bankas“ mini 25 metų pagalbos kelią

„Labiausiai iš to laiko prisimenu dėžių tampymą į trečią aukštą Jakšto gatvėje“, – prisimena J. Blažaitė. Tada „Maisto bankas“ dar veikė kaip projektas, o ne nacionalinė organizacija.

Prezidento palaikymas davė pradžiai svorio

Vienu ryškiausių ankstyvųjų momentų tapo susitikimas su tuometiniu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi. J. Blažaitės teigimu, Prezidento palaikymas naujai iniciatyvai reiškė labai daug, nes padėjo atverti duris verslui ir visuomenei.

Pirmoji parama buvo įteikta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, o V. Adamkus, pasak organizacijos kūrėjų, tapo savotišku „Maisto banko“ krikštatėviu. Netrukus prasidėjo ir pirmosios maisto rinkimo akcijos prekybos centruose.

Šios akcijos tapo vienu labiausiai atpažįstamų pilietinio įsitraukimo būdų Lietuvoje. Šiemet surengta jau 40-oji „Maisto banko akcija“, kurioje dalyvavo beveik 7 tūkst. savanorių, o gyventojai paaukojo daugiau nei 316 tūkst. ilgo galiojimo maisto produktų.

Skaičiai rodo organizacijos mastą

Per 25 metus „Maisto bankas“ išaugo į tinklą, kuris veikia visoje šalyje. Organizacija šiandien vienija daugiau nei 17 tūkst. savanorių, turi 41 skyrių ir bendradarbiauja su 480 kitų nevyriausybinių organizacijų.

Šie skaičiai svarbūs ne vien kaip veiklos masto įrodymas. Jie rodo, kaip pagalba maistu Lietuvoje tapo sistema: pertekliniai produktai surenkami iš prekybos, gamybos, logistikos ir ūkių, o tada per partnerius pasiekia žmones, patiriančius sunkumų.

Maisto gelbėjimo tema vis labiau siejama ir su platesne atsakingo vartojimo kultūra. Apie tai, kaip prekybos sektorius bando mažinti švaistymą ir stiprinti socialinę atsakomybę, rašyta ir kalbant apie prekybos tinklų socialines iniciatyvas.

Pagalba maistu virto pasirengimu krizėms

„Maisto banko“ veikla šiandien neapsiriboja vien kasdieniu produktų surinkimu ir perdavimu. Organizacija dalyvauja ekstremalių situacijų pratybose, telkia savanorius ir turi infrastruktūrą, leidžiančią greitai pasiekti pažeidžiamiausius žmones skirtinguose Lietuvos regionuose.

Tai ypač svarbu krizių metu, kai pagalbos reikia greitai ir ne centralizuotai viename mieste, o daugelyje bendruomenių vienu metu. Organizacijos patirtis dirbant su socialiai jautriomis grupėmis leidžia matyti ne tik logistiką, bet ir konkrečius žmones, kuriems maisto parama gali būti lemiama.

J. Blažaitė pabrėžia, kad pirminė misija išliko ta pati: gelbėti maistą ir perduoti jį mažiau pasiturintiems visuomenės nariams. Kartu per ketvirtį amžiaus susiformavo pajėgumai, galintys prisidėti prie platesnio šalies atsparumo.

Lietuva, kuri išmoko dalintis

Organizacijos atstovai pabrėžia, kad didžiausia „Maisto banko“ stiprybė yra žmonės: savanoriai, darbuotojai, aukotojai, ūkininkai, prekybininkai, gamintojai ir logistikos partneriai.

Per šiuos metus vieni rūšiavo maistą sandėliuose, kiti prekybos centruose kvietė aukoti, treti padėjo nurinkti ūkininkų laukus ir sodus. Dalis gyventojų prisidėjo skirdami 1,2 proc. GPM paramą, aukodami lėšų per akcijas ar tiesiog skirdami savo laiką.

„Entuziazmas ir tikėjimas organizacijos misija per 25 metus nepasikeitė“, – sako J. Blažaitė.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Tekstas parengtas remiantis ELTA paskelbtu pranešimu ir jame nurodytais „Maisto banko“ veiklos duomenimis.

Patikros

Patikrinta, kad geografinė aprėptis yra nacionalinė, todėl vieta nurodyta kaip Lietuva.
Išlaikyti šaltinyje pateikti skaičiai: 17 tūkst. savanorių, 41 skyrius, 480 partnerių orga...
Citatos priskirtos Jolantai Blažaitei, kaip nurodyta pirminiame tekste.
Atskirtas organizacijos istorinis kontekstas nuo dabartinės veiklos masto.

ELTA pranešimas spaudai Patikrinti platesnį kontekstą