Lietuvoje pirkėjai rečiau laukia akcijų

Įprasta kaina „Maximos“ parduotuvėse dabar perkama maždaug kas trečia prekė su akcija, o ne kas antra, kaip anksčiau. Prekybos tinklas tai sieja su 9 tūkst. kasdienių maisto prekių įprastų kainų sumažinimu ir teigia matantis ramesnį pirkėjų elgesį: žmonės dažniau užsuka į parduotuves, bet kai kuriose kategorijose mažiau perka atsargai.

Šie duomenys rodo ne tiek staigų vartojimo šuolį, kiek pasikeitusį apsipirkimo ritmą. Kai dalis prekių pigesnės ne tik akcijų laikotarpiu, mažėja paskata vienu kartu prisipirkti daugiau cukraus, miltų, makaronų, aliejaus ar saldumynų vien dėl trumpalaikės nuolaidos.

Panašią ilgalaikių reguliarių kainų mažinimo kryptį rinkoje pastaruoju metu akcentuoja ir kiti tinklai, pavyzdžiui, rašyta apie pieno produktų kainų mažinimą konkurencinėje mažmeninės prekybos aplinkoje.

9 tūkst. prekių keičia apsipirkimo ritmą

„Maxima“ nurodo sumažinusi 9 tūkst. kasdienių maisto prekių įprastas kainas. Pasak „Maximos“ Pirkimų departamento direktoriaus Mariaus Tilmanto, anksčiau buvo matyti, kad pirkėjai aktyviai derino apsipirkimą prie akcijų kalendoriaus.

Jo teigimu, parduotuvėse įprasta kaina buvo perkama tik kas antra prekė, todėl buvo aišku, kad dalis pirkėjų laukdavo geresnių pasiūlymų ir tuomet pirkdavo ilgesniam laikui. Dabar, anot tinklo, su akcija nuperkama jau tik kas trečia prekė.

Toks pokytis nereiškia, kad akcijos tapo nereikšmingos. Mažesnės kainos vis dar išlieka jautria tema namų ūkiams, tačiau duomenys rodo mažesnę priklausomybę nuo trumpų nuolaidų bangų.

Pirkėjai dažniau užsuka, bet mažiau kaupia atsargas

Po kainų pokyčių pirkėjų srautas „Maximos“ tinkle, įmonės duomenimis, išaugo apie kelis procentus. Tuo pačiu kai kuriose prekių grupėse vieno apsipirkimo metu nuperkama mažiau tos pačios prekės vienetų.

Tokia tendencija minima varškės sūrelių, dešrelių, ledų, šokolado plytelių, guminukų, cukraus, miltų, makaronų, prieskonių, majonezo ir aliejaus kategorijose. Tai yra būtent tos prekės, kurias dalis pirkėjų įprastai gali pirkti atsargai, jei mato ryškią nuolaidą.

Didesnio dėmesio, pasak tinklo, sulaukia kulinarijos gaminiai, vaisiai ir daržovės, bandelės, veganams skirti produktai, miltinė konditerija, konservuota bakalėja ir konservai.

Skaičiai, kurie paaiškina pokytį

Pagrindinis skaičius šiame pranešime yra 9 tūkst. prekių, kurioms sumažintos įprastos kainos. Kitas svarbus palyginimas – akcinių pirkimų dalies pokytis: anksčiau su akcija buvo perkama kas antra prekė, dabar, „Maximos“ teigimu, kas trečia.

Dar vienas rodiklis – kelių procentų pirkėjų srauto augimas. Šis skaičius rodo didesnį apsilankymų aktyvumą, bet neatskleidžia, kiek vidutiniškai išleidžiama vieno apsipirkimo metu ar kaip skiriasi atskirų pajamų grupių elgesys.

Todėl šiuos duomenis reikėtų vertinti kaip prekybos tinklo matomą vidaus tendenciją, o ne kaip visos Lietuvos maisto kainų rinkos matą.

Gamintojams svarbesnė ne akcijų banga, o prognozuojama paklausa

Kainų pokyčiai paliečia ne tik pirkėją prie lentynos. Maisto gamintojams staigūs akcijų laikotarpiai reiškia didesnius užsakymų šuolius, žaliavų rezervavimą, gamybos pajėgumų planavimą, darbuotojų apkrovas ir logistiką.

„Zigmo“ prekių ženklu pažymėtus produktus gaminančios bendrovės „Iceco žuvis“ komercijos direktorė Lina Ruigienė teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje daugiau vertės kuria stabiliai augantis bazinis pardavimas ir prognozuojamas bendradarbiavimas.

Pasak jos, po kainodaros pokyčių išaugo įprasta kaina parduodamų produktų kiekis, o reguliarių ir akcinių pardavimų santykis tapo labiau subalansuotas. Tokia aplinka leidžia gamintojams lengviau planuoti žaliavas, gamybą ir investicijas į produktų vystymą.

Ką tai gali pakeisti lentynose

Pirkėjui praktiškiausia šio pokyčio pusė yra prekių prieinamumas. Jei paklausa pasiskirsto tolygiau, prekybos tinklui ir tiekėjams paprasčiau apskaičiuoti, kiek prekių reikia konkrečioms parduotuvėms ir kada jas papildyti.

Marius Tilmantas teigia, kad tai didina tikimybę, jog pirkėjas norimą prekę ras savo įprastoje parduotuvėje tuo metu, kai jos reikia. Mažesni paklausos šuoliai taip pat gali sumažinti situacijų, kai akcijos metu populiari prekė greitai išperkama.

Vis dėlto kainų stabilumas priklausys ne vien nuo prekybos tinklų sprendimų. Maisto prekių kainoms įtakos turi žaliavų, energijos, darbo jėgos, transporto ir konkurencijos veiksniai, todėl vieno tinklo duomenys parodo tik dalį platesnės rinkos vaizdo.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio eiga

Tekstas parengtas remiantis ELTA paskelbtu „Maximos“ pranešimu, atskiriant įmonės duomenis nuo platesnių rinkos išvadų.

Patikros

Patikrinta, kad pateikti skaičiai siejami su „Maximos“ vidaus duomenimis.
Atskirta, ką rodo pirkėjų elgesio pokytis ir ko šie duomenys neįrodo.
Išlaikyti paminėti asmenys, pareigos ir įmonių kontekstas.
Geografinė aprėptis nustatyta kaip Lietuva, nes tema apima nacionalinį prekybos tinklą.

ELTA pranešimas spaudai Ieškoti papildomo konteksto