Lietuvoje Seimo procedūrų ginčas pasiekė KT

33 Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama įvertinti, ar Seimo statuto taisyklė, leidžianti komitetų posėdžius rengti plenarinių posėdžių metu gavus Seimo sutikimą, neprieštarauja Konstitucijai.

Kreipimosi autoriai teigia, kad tokia tvarka gali riboti parlamentarų galimybes visavertiškai dalyvauti Seimo darbe: tuo pačiu metu posėdžiaujant plenarinei salei ir komitetui, Seimo narys turi pasirinkti, kur vykdyti pareigas. Ginčas kilo dėl Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią komitetų posėdžiai Seimo posėdžio metu rengiami tik Seimui sutikus.

Kreipimosi iniciatorė Seimo narė Giedrė Balčytytė nurodo, kad problema yra ne pats sutikimo mechanizmas, o tai, jog Statute nenustatyta aiškių kriterijų, kada tokia išimtis galėtų būti taikoma. Jos teigimu, dėl to dauguma gali daryti įtaką tam, kurie parlamentarai dalyvauja konkrečiuose balsavimuose.

Ginčijama Seimo statuto nuostata

Parlamentarai prašo Konstitucinio Teismo įvertinti, ar ginčijama nuostata dera su keliais Konstitucijos principais. Kreipimesi minimas Seimo nario laisvas mandatas, įtvirtintas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, taip pat lygiateisiškumo principas, Seimo darbo tvarkos reikalavimai ir atsakingo valdymo bei teisinės valstybės principai.

Kreipimosi logika remiasi tuo, kad Seimo nario pareigos nėra padalijamos pagal politinę daugumos valią. Jeigu parlamentaras privalo dalyvauti komiteto posėdyje, bet tuo pačiu metu salėje vyksta balsavimai dėl įstatymų, jo galimybė atstovauti rinkėjams tampa ribota.

Giedrė Balčytytė pranešime teigia, kad tokia situacija esą „pažeidžia parlamentarų lygiateisiškumą ir iškreipia Seimo valią“. Šis vertinimas yra kreipimosi autorių pozicija, kurią turės patikrinti Konstitucinis Teismas.

Balandžio 14-osios Kultūros komiteto posėdis

Kaip konkretų pavyzdį kreipimosi autoriai nurodo 2026 m. balandžio 14 d. įvykius Seime. Tą dieną valdančiosios daugumos balsais buvo leista rengti neeilinį Kultūros komiteto posėdį rytinio plenarinio posėdžio metu.

Pasak parlamentarų, šis posėdis buvo susijęs su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisomis. Dėl komiteto posėdžio dalis Seimo narių turėjo palikti plenarinių posėdžių salę, kur tuo metu vyko balsavimai dėl kitų teisės aktų, įskaitant klausimus, susijusius su teise ir nacionaliniu saugumu.

Lietuvoje Seimo procedūrų ginčas pasiekė KT

Kreipimesi teigiama, kad iš salės pasitraukė 16 Seimo narių. Tokia aplinkybė, anot autorių, parodo, kaip procedūrinė išimtis gali turėti tiesioginį poveikį balsavimų sudėčiai.

Galimos Konstitucinio Teismo išaiškinimo pasekmės

Jeigu Konstitucinis Teismas nuspręstų, kad ginčijama Seimo statuto nuostata prieštarauja Konstitucijai, Seimui galėtų tekti ją tikslinti. Tokiu atveju būtų svarstoma, kokiais atvejais komitetų posėdžiai gali vykti plenarinių posėdžių metu ir kokie saugikliai turi būti taikomi.

Tokie saugikliai galėtų apimti aiškesnius pagrindus išimčiai taikyti, pareigą pagrįsti skubą arba taisykles, neleidžiančias komiteto posėdžiu mažinti parlamentarų dalyvavimo plenariniuose balsavimuose. Šios galimybės nėra sprendimas, o teisinės kryptys, kurios galėtų kilti po KT išaiškinimo.

Jeigu Konstitucinis Teismas pripažintų, kad galiojanti nuostata neprieštarauja Konstitucijai, dabartinė Seimo sutikimo tvarka išliktų, nebent pats parlamentas nuspręstų ją keisti politiniu sprendimu.

Tolimesnė bylos eiga

Konstitucinis Teismas turės spręsti, ar priimti prašymą nagrinėti ir kokia apimtimi vertinti Seimo statuto nuostatą. Galutinis išaiškinimas būtų reikšmingas ne vien šiam konkrečiam ginčui, bet ir platesnei Seimo darbo praktikai.

Kreipimosi autoriai tikisi, kad KT pasisakymas nustatys aiškesnes ribas, kada komitetai gali posėdžiauti tuo metu, kai plenarinėje salėje vyksta Seimo posėdis. Parlamentarai argumentuoja, kad tokios ribos būtinos siekiant užtikrinti nepertraukiamą Seimo narių dalyvavimą teisėkūroje ir vienodas sąlygas tiek daugumai, tiek opozicijai.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Tekstas parengtas pagal Seimo narės Giedrės Balčytytės pranešimą žiniasklaidai, atskiriant jame pateiktus teiginius nuo galimų KT sprendimo pasekmių.

Patikros

Patikrinta, kad ginčas siejamas su Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalies nuostata.
Išlaikyta pranešime nurodyta data: 2026 m. balandžio 14 d. Kultūros komiteto posėdis.
Atskirta kreipimosi autorių pozicija nuo Konstitucinio Teismo dar nepriimto sprendimo.
Geografinė aprėptis priskirta Lietuvai, nes tema yra nacionalinio parlamento ir Konstituci...

BNS pranešimų centras Ieškoti platesnio konteksto