Lietuvos miestų veidas artimiausiais metais iš esmės keisis – pradedamas ambicingas žaliosios infrastruktūros projektas, kuris urbanizuotas teritorijas pavers tvaresnėmis ir atsparesnėmis klimato kaitai. Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) kartu su partneriais jau startavo su galimybių studija, nubrėšiančia naujus standartus šalies miestų plėtrai.
Strateginis žingsnis tvaresnės ateities link
2025-ųjų pavasarį oficialiai įsibėgėjo „Žaliosios infrastruktūros skatinimo“ projektas. SSVA Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis pabrėžia, kad šios iniciatyvos esmė – ne tik estetiniai pokyčiai, bet ir sistemingas žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros integravimas į miestų audinį.
„Drauge su partneriais dirbame siekdami sukurti aiškias metodines gaires, kurios padės įgyvendinti ekologiškai tvarius sprendimus. Tai strateginis žingsnis, orientuotas į ilgalaikius metodus, pagrįstus geriausia tarptautine praktika“, – teigia M. Pakalnis. Šis procesas tiesiogiai koreliuoja su platesniais pokyčiais šalyje, apie kuriuos plačiau rašoma straipsnyje Kaip keisis Lietuvos miestai? Ruošiamas revoliucinis žaliasis planas.
Atsparumas klimato kaitai ir kokybiškesnis gyvenimas
Projektu siekiama ne tik didinti žaliųjų plotų rodiklius, bet ir stiprinti miestų atsparumą ekstremaliems gamtos reiškiniams. Naujosios priemonės padės geriau įvertinti biologinę įvairovę ir numatyti konkrečius žingsnius jai puoselėti. Pasak ekspertų, ilgalaikė projekto nauda bus juntama ne tik vietos bendruomenėse, bet ir visos valstybės mastu.
Tvarios energijos ir infrastruktūros plėtra tampa prioritetu visoje Lietuvoje – pavyzdžiui, sostinėje jau numatyti konkretūs technologiniai šuoliai: Vilniuje kyla 10 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamykla. Tokie projektai papildo žaliosios infrastruktūros viziją, kurdami visapusiškai tvarią aplinką.
Nuo teorijos prie praktikos: laukia specialistų mokymai
Pirmajame etape didžiausias dėmesys skiriamas esamos situacijos analizei ir teisinės bazės kūrimui. Tai palengvins darbą savivaldybių specialistams, architektams ir urbanistams visuose regionuose. Tačiau vien dokumentų rengimu nebus apsiribota.
„Siekiame sudaryti sąlygas nuosekliam kompetencijų kėlimui. Organizuosime mokymus, kaip gamta grįstus sprendimus pritaikyti praktiškai“, – aiškina M. Pakalnis. Į procesą bus įtrauktos ir vietos bendruomenės, kurios bus konsultuojamos, kaip puoselėti žaliąją infrastruktūrą savo artimiausioje aplinkoje.
Galimybių studiją rengia aukščiausio lygio ekspertai
Šiuo metu prie projekto dirba jungtinė komanda – SSVA, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) bei gamta pagrįsto dizaino agentūra „Bluma“. Projekto turinio vadovas Danielius Jurčiukonis atskleidžia, kad šiuo metu vertinami teisiniai iššūkiai ir Lietuvos geografinis kontekstas.
„Kuriame duomenimis grįstą sprendimų priėmimo pagrindą, apimantį ekosistemų paslaugų vertinimą bei kaštų ir naudos analizę. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad žalioji plėtra būtų ne tik efektyvi, bet ir tvari ilgalaikėje perspektyvoje“, – reziumuoja D. Jurčiukonis.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, įgyvendinant 2022–2030 metų biologinės įvairovės išsaugojimo programą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra projektas „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“?
Tai strateginė iniciatyva, skirta užtikrinti sistemingą gamtos elementų integravimą į Lietuvos miestų plėtrą.
- Projektas oficialiai startavo 2025-ųjų metų pavasarį.
- Jį įgyvendina Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) kartu su APVA.
- Pagrindinis tikslas – sukurti gaires žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros plėtrai.
Kokią tiesioginę naudą pajus miestų bendruomenės ir gyventojai?
Projektu siekiama sukurti tvaresnę ir kokybiškesnę gyvenamąją aplinką, kuri būtų atspari aplinkos iššūkiams.
- Bus didinami žaliųjų plotų rodikliai miestuose, užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę.
- Numatytos priemonės padės didinti teritorijų atsparumą klimato kaitai.
- Bus diegiami konkretūs metodai, skirti gausinti vietos biologinę įvairovę.
Kodėl buvo nuspręsta kurti vieningą metodinę bazę šiam projektui?
Siekiama suteikti specialistams aiškius įrankius, kurie padėtų išvengti chaotiško planavimo ir remtųsi tarptautine patirtimi.
- Metodinės gairės padės savivaldybių specialistams ir architektams lengviau įgyvendinti ekologiškus sprendimus.
- Sprendimai grindžiami gerąja kitų šalių praktika bei kompleksiniu požiūriu.
- Metodikoje bus aiškiai apibrėžti teisiniai ir projektavimo aspektai.
Kokie yra artimiausi projekto įgyvendinimo etapai?
Pirmajame etape didžiausias dėmesys skiriamas išsamiai analizei ir teisinio pagrindo paruošimui.
- Šiuo metu atliekama analitinė ir galimybių studija visos šalies mastu.
- Rengiama praktinė metodinė bazė, kuri bus pristatyta visuomenei ir specialistams.
- Siekiama sudaryti sąlygas nuosekliam sprendimų priėmėjų bei projektuotojų bendradarbiavimui.
Komentarai