Lietuvos miškai – mūsų turtas ir ateitis, tačiau jauni medeliai nuolat susiduria su iššūkiais. Vienas didžiausių – kanopinių žvėrių daroma žala. Kasmet Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai rudenį imasi svarbiausio darbo – jaunų medelių apsaugos nuo apgraužimo ir kamienų laupymo. Sužinokime, kokias gudrybes jie naudoja, kad mūsų miškai augtų stiprūs ir vešlūs.
Repelentai – kvapni, bet saugi apsauga
Pagrindinė ir plačiausiai taikoma priemonė, ginanti jaunus medelius nuo alkstančių žvėrių, yra specialūs repelentai. Tai – nenuodingos, tačiau atbaidančios priemonės, kurių veikliosios medžiagos padaro medelių žievę ir ūglius nepatrauklius graužti. Gyvūnams jie nepavojingi, tiesiog atgraso juos nuo miško „gardėsių“.
Kada purkšti? Tinkamiausias laikas repelentams naudoti – rugsėjo ir spalio mėnesiai. Tuo metu medelių vegetacija jau būna pasibaigusi, augalai sausi, o oro temperatūra dar išlieka teigiama. Šiemet planuojama apsaugoti įspūdingą skaičių – net apie 53 milijonus medelių, kurie sudarys apie 21 tūkst. hektarų želdinių ir žėlinių plotą. Tai – milžiniškas darbas, liudijantis apie miškininkų atsidavimą.
Miškininkai pabrėžia, kad repelento dengimo būdas priklauso nuo elninių gyvūnų gausos konkrečioje teritorijoje. Jei jų nedaug, pakanka aptepti tik viršūninį medelio ūglį, tačiau esant didesniam žvėrių skaičiui, būtina apsaugoti ir medelių šoninių šakų ūglius. Juk pastaraisiais metais pastebimas žymus tauriųjų elninių populiacijos skaičiaus išaugimas kelia vis didesnį pavojų jauniems miškams sėkmingai augti.
Įvairios apsaugos priemonės – kiekvienam medeliui ir miškui
Be repelentų, miškininkai naudoja ir kitas veiksmingas priemones:
- Tinklinės apsaugos: Šios apsaugos užmaunamos ant medelių kamienų ir ūglių, fiziškai apsaugodamos juos nuo graužimo ar nulaužimo. Jos praleidžia šviesą, orą ir drėgmę, todėl medeliai auga natūraliai. Ši priemonė dažniausiai naudojama jauniems ąžuoliukams ir bukinėms. Šiemet VMU miškininkai tinklinėmis apsaugomis apsaugos apie 60 tūkst. ąžuolų ir bukų.
- Vyniojamos spiralės: Tai specialios juostos, kuriomis apvyniojami medelių kamienai, apsaugantys juos nuo žievės laupymo. Drauge su repelentais šiomis priemonėmis bus apsaugota apie 45 tūkst. medelių.
Visus šiuos ir kitus medžių kamienų žievės apsaugos metodus miškininkai kruopščiai parenka, atsižvelgdami į žvėrių populiacijos gausą ir gamtinius veiksnius. Dažnai naudojamas ir priemonių derinys, siekiant maksimalaus efektyvumo.
Apsauga kėsinasi ne tik į jaunuolynus
Elniniai gyvūnai daro žalą ne tik jauniems spygliuočių medynams. Ieškodami maisto, kanopiniai žvėrys gali nulaupyti žievę, pažeisti ar net išlaužti ir brandesnius medynus. Dideliems želdinių plotams ir vertingiems ąžuolynams ar bukynams apsaugoti miškininkai taiko ir brangesnį, tačiau itin efektyvų metodą – vielos tinklo tvoras. Išskirtiniais atvejais taip saugomi ir pušynai. Nors tai brangus sprendimas, didesniems plotams jis pasiteisina su kaupu. Šiemet taip planuojama apsaugoti apie 516 hektarų miško.
„Medžiotojas ir medelis“: kai vienijasi jėgos
Miško apsauga – ne tik miškininkų, bet ir visų mūsų reikalas. Rugsėjo 29 – spalio 12 dienomis jau trečius metus iš eilės visoje Lietuvoje vyks tradicinė akcija „Medžiotojas ir medelis“. Šią puikią iniciatyvą organizuoja VMU, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija. Jos metu, pasitelkus savanorius, repelentais bus tepami tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose augantys medeliai.
Praėjusiais metais šios talkos metu buvo nutepta daugiau nei 150 hektarų miško želdinių ir apsaugota apie 400 tūkst. medelių. Tai ne tik praktinė pagalba miškui, bet ir puikus bendradarbiavimo pavyzdys, stiprinantis ryšius tarp miško savininkų, miškininkų ir medžiotojų. Dalyvauti šioje iniciatyvoje gali visi norintys – tai puiki proga prisidėti prie Lietuvos miškų gerovės ir pamatyti, kaip gimsta nauji miškai.
Štai tokios miškininkų pastangos ir visuomenės įsitraukimas padeda išsaugoti mūsų žaliąjį turtą ateities kartoms.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl svarbu saugoti miško medelius nuo žvėrių ir kokią žalą jie daro?
Jauni medeliai, ypač spygliuočiai ir vertingos lapuočių rūšys kaip ąžuolai ar bukai, yra labai pažeidžiami kanopinių miško gyvūnų, tokių kaip elniai ar stirnos. Gyvūnai gali apgraužti ūglius, pažeisti viršūnes ar nulupti kamienų žievę, kas sustabdo medelių augimą arba net juos sunaikina. Apsauga užtikrina sėkmingą jauno miško augimą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir prisideda prie sveikos miško ekosistemos formavimosi ateityje.
Ar Valstybinių miškų urėdijos (VMU) naudojami repelentai yra saugūs gyvūnams ir aplinkai?
Taip, VMU miškininkų naudojami repelentai yra nenuodingi ir saugūs. Jų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos tiesiog daro medelių žievę ir ūglius nepatrauklius graužti, tačiau nekelia jokio pavojaus gyvūnų sveikatai ar aplinkai. Repelentai tik atbaido žvėris, leidžiant jiems natūraliai maitintis kitais augalais, ir yra aplinkai draugiškas miško apsaugos sprendimas.
Kokie medeliai Lietuvoje dažniausiai saugomi nuo žvėrių ir kodėl būtent jie?
Dažniausiai saugomi jauni spygliuočiai, tokie kaip pušys ir eglės, bei vertingi lapuočiai – ąžuoliukai ir bukai. Šios rūšys yra ypač pažeidžiamos ir mėgstamos kanopinių gyvūnų dėl savo jaunų ir sultingų ūglių bei žievės. Ąžuolų ir bukų apsauga yra ypač svarbi, nes tai vertingos, lėtai augančios ir ilgaamžės medžių rūšys, kurios formuoja ateities miškų kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.
Be repelentų, kokiomis dar priemonėmis VMU saugo jaunus medelius ir brandžius medžius nuo žvėrių?
Be tepimo repelentais, VMU miškininkai naudoja ir kitas efektyvias priemones. Jauniems medeliams ant kamienų ir ūglių užmaunamos tinklinės apsaugos, kurios fiziškai saugo nuo nugraužimo ar nulaužimo. Šios apsaugos praleidžia šviesą, orą ir drėgmę, leisdamos medeliui augti natūraliai. Brandžių medžių kamienams nuo žievės laupymo, be repelentų, naudojamos ir specialios vyniojamos spiralės, kurios mechaniškai apsaugo kamieną.
Kaip visuomenė gali prisidėti prie Lietuvos miškų apsaugos ir išsaugojimo pastangų?
Kiekvienas gali prisidėti! Svarbiausia – atsakingai elgtis miške: nešiukšlinti, saugoti nuo gaisrų, gerbti laukinę gyvūniją ir jos buveines. Taip pat galima dalyvauti savanoriškose miško sodinimo ar tvarkymo akcijose, kurias dažnai organizuoja VMU ar kitos aplinkosaugos organizacijos. Informacijos sklaida apie miškų svarbą ir jų apsaugos iniciatyvas taip pat yra vertingas indėlis į mūsų miškų ateitį.
Komentarai