Lietuvos oro uostų tinklo plėtrai ir modernizavimui „Swedbank“ suteikė 26,8 mln. eurų ilgalaikį finansavimą. Didžioji lėšų dalis bus nukreipta į Vilniaus oro uosto projektus, įskaitant naujo atvykimo terminalo statybą ir susijusios infrastruktūros plėtrą. Likusi suma bus investuojama į Kauno bei Palangos oro uostų veiklos ir infrastruktūros stiprinimą.
Finansavimas prisidės prie nacionalinio tikslo iki 2030 metų parengti visą Lietuvos oro uostų tinklą aptarnauti apie 10 mln. keleivių per metus. Tai yra pajėgumo tikslas, o ne paskelbta keleivių skaičiaus prognozė konkretiems metams.
Investicijų kryptys trijuose oro uostuose
Vilniaus oro uoste numatytas naujas atvykimo terminalas turėtų išplėsti keleiviams aptarnauti skirtą infrastruktūrą. Finansavimas taip pat apims su terminalu susijusius plėtros darbus, tačiau ELTA paskelbtame pranešime jų apimtis, įgyvendinimo etapai ir užbaigimo datos nenurodomi.
Kauno ir Palangos oro uostams tenkanti finansavimo dalis bus skirta jų veiklai bei infrastruktūrai stiprinti. Konkretūs šių oro uostų projektai ir kiekvienam jų numatytos sumos taip pat nepaskelbti. Todėl šiuo etapu patvirtinta bendra investicijų kryptis, bet ne išsamus darbų grafikas.
| Investicijų sritis | Patvirtinta kryptis |
|---|---|
| Vilniaus oro uostas | Naujo atvykimo terminalo statyba ir susijusios infrastruktūros plėtra |
| Kauno ir Palangos oro uostai | Veiklos ir infrastruktūros stiprinimas |
| Visas oro uostų tinklas | Pasirengimas iki 2030 m. aptarnauti apie 10 mln. keleivių per metus |
Ką plėtra reikš keleiviams ir verslui
Investicijų tikslas – didinti oro uostų pajėgumą, kad augant keleivių srautams tinklas galėtų juos aptarnauti kokybiškai. Keleiviams svarbiausias praktinis pokytis siejamas su didesnėmis aptarnavimo galimybėmis, ypač Vilniuje, kur planuojamas naujas atvykimo terminalas. Vis dėlto pranešime nepateikiami konkretūs pažadai dėl eilių trukmės, naujų maršrutų ar skrydžių dažnio.
Oro uostų infrastruktūros stiprinimas svarbus ir verslui. „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento direktorius Rokas Bancevičius pabrėžia, kad ji turi įtakos žmonių, verslo ir investicijų judėjimui, šalies ekonomikos konkurencingumui bei nacionalinio saugumo sistemai.
Augimo mastas iki 2030 metų
2025 metais per Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus keliavo apie 7,16 mln. keleivių – daugiausia Lietuvos oro uostų istorijoje. Palyginti su šiuo rezultatu, strategijoje numatytas 10 mln. keleivių metinis pajėgumas būtų maždaug 2,84 mln., arba apie 40 proc., didesnis. Šis palyginimas rodo, kokio masto papildomam srautui turi būti ruošiamas tinklas, tačiau savaime nereiškia, kad 2030 metais tiek keleivių būtinai keliaus.
Laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einančios Gintarės Norvilaitės-Tautevičės teigimu, ilgalaikis finansavimas suteikia galimybę investicijas planuoti nuosekliai ir įgyvendinti strategiškai svarbius projektus visuose trijuose oro uostuose. Artimiausią projektų eigą aiškiau parodys paskelbti konkretūs darbų etapai, terminai ir finansavimo paskirstymas.
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Patikrintas šaltinis
Informacija parengta remiantis oficialiu ELTA pranešimu apie „Swedbank“ suteiktą finansavimą Lietuvos oro uostų plėtrai.
- Patvirtintas finansavimo dydis: 26,8 mln. eurų
- Patvirtinti tikslai: Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų modernizavimas
- Strateginis tikslas: 10 mln. keleivių iki 2030 m.
- Šaltinis
- ELTA
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-03 09:28
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai