Ketvirtadienį, Anykščių menų inkubatoriuje–menų studijoje, įvyko svarbus renginys, skirtas paminėti Struvės geodezinio lanko 20-metį, kai šis unikalus mokslo ir istorijos paminklas buvo įtrauktas į prestižinį UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Aplinkos ministerijos organizuotas seminaras subūrė gausų būrį specialistų ir entuziastų, norinčių prisiminti šio grandiozinio projekto reikšmę.
Kas yra Struvės geodezinis lankas?
Prieš daugiau nei du šimtmečius gimęs, Struvės geodezinis lankas yra įspūdinga 2822 kilometrų ilgio dienovidinio matavimo trianguliacijų (trikampių) grandinė. Ji jungia 259 taškus net 10-yje Europos šalių, tarp kurių yra ir Lietuva. Šio XIX a. mokslinio projekto tikslas buvo neįtikėtinai ambicingas – tiksliai nustatyti Žemės dydį ir formą.
Matavimų punktai buvo įtvirtinti stabiliais ženklais, o ant jų statomos medinės piramidės, siekiančios iki 50 metrų aukščio, leido atlikti preciziškus kampų matavimus. Stebint žvaigždes buvo nustatyti astronominiai azimutai ir platumos. Šie duomenys daugiau nei šimtą metų buvo esminiai geodezijoje, navigacijoje, astronomijoje, padedantys sudaryti žemėlapius ir koordinačių sistemas. Tai buvo ne tik mokslo triumfas, bet ir tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys, leidusęs tiksliai apskaičiuoti pagrindinius Žemės parametrus iki pat palydovinių matavimų atsiradimo.
Seminaras Anykščiuose: istorijos prisiminimas ir ateities perspektyvos
Anykščiuose vykusiame renginyje dalyvavo kultūros paveldo, istorijos, geodezijos, žemėtvarkos, turizmo specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentai, mokytojai ir geografijos entuziastai. Jie gilinosi į Struvės geodezinio lanko istoriją, aptarė įspūdingus XIX a. vykdytus Žemės geodezinius matavimus, susipažino su lanko punktų nustatymo darbais. Taip pat buvo diskutuojama apie šio unikalaus Pasaulio paveldo objekto nacionalinius ir tarptautinius saugojimo poreikius bei populiarinimo iniciatyvas.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė seminare pabrėžė: „Struvės geodezinis lankas yra vienas iš įspūdingiausių kultūros, žmogiškųjų vertybių mainų ir technologinio ansamblio pasiekimas, įvykęs bendradarbiaujant įvairių šalių mokslininkams. Jo rezultatai tiesiogiai susiję su žmonijos domėjimusi pasauliu, jo forma ir dydžiu.“
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, technologijų mokslų daktaras Eimuntas Kazimieras Paršeliūnas pridūrė: „Šio lanko duomenimis nustatyti Žemės parametrai daugelį metų naudoti apibrėžiant nacionalines ir pasaulines koordinačių sistemas. Tai leido sistemiškai vystyti ir tvarkyti žemės, nekilnojamojo turto, inžinerinės infrastruktūros – kelių, geležinkelių – krašto apsaugos ir kitas šalims svarbias veiklas.“
Pažintis ir interaktyvios patirtys
Seminaro dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti specialią Struvės geodezinio lanko ekspoziciją, kurioje buvo pristatyti matavimų ekspedicijas nušviečiantys stendai, senoviniai prietaisai, žemėlapiai, knygos, monetos, pašto ženklai ir kitos įdomybės, atvežtos iš muziejų, mokymo įstaigų ir privačių kolekcijų.
Interaktyvi dalis leido dalyviams ne tik aplankyti Storių pažintinį taką, kuriame įrengtuose stenduose pateikiami įdomūs faktai apie lanką, bet ir patiems išbandyti jėgas matuojant atstumus senoviniais matų vienetais bei nustatant Struvės geodezinio lanko grandinės posūkio kampus. Buvo įkopta į statų Storių kalną, apžiūrėtas ten esantis Storių geodezinis ženklas bei sumažintas geodezinio lanko maketas. Įgytas žinias buvo galima pasitikrinti sprendžiant interaktyvų testą.
Lietuva ir Pasaulio paveldas
Struvės geodeziniame lanke Žemės formos, dydžio ir polinkio (kreivumo) matavimai vyko nuo 1816 iki 1852 metų, kuomet 4 ekspedicijų metu mokslininkai atliko matavimus naudodami pažangiausius to meto optinius prietaisus. Lanko kelias driekiasi per Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą, sekdamas 26° Rytų ilgumos dienovidiniu nuo Hamerfesto (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje iki Izmajilo (Ukraina) prie Juodosios jūros. Daugiau apie šį įspūdingą mokslo pasiekimą galite sužinoti Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos tinklalapyje.
Iš 259 Struvės geodezinio lanko punktų, Lietuvoje yra išlikę 18. Trys iš jų įamžinti UNESCO paminkliniais akmenimis: Meškonyse (Vilniaus r.), Paliepiukuose (Vilniaus r.) ir Gireišiuose (Rokiškio r.). Prie Storių geodezinio punkto (Anykščių r.) įrengtas 1,2 km ilgio Storių pažintinis takas kviečia lankytojus geriau susipažinti su šiuo unikaliu paveldu ir jo svarba.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra Struvės geodezinis lankas ir kodėl jis toks ypatingas?
Struvės geodezinis lankas yra milžiniškas (2822 km ilgio) geodezinių matavimų tinklas, suformuotas prieš daugiau nei 200 metų, apjungiantis 259 taškus per 10 Europos šalių, įskaitant Lietuvą. Jis ypatingas tuo, kad leido tiksliai nustatyti Žemės dydį ir formą, tapo išskirtiniu kultūros, mokslo ir istorijos objektu bei yra pripažintas UNESCO Pasaulio paveldo dalimi.
Kiek Struvės geodezinio lanko punktų yra Lietuvoje ir ar juos galima aplankyti?
Lietuvoje yra trys Struvės geodezinio lanko punktai, kurie yra pažymėti ir įtraukti į turizmo maršrutus: Meškonyse (Anykščių r.), Paliepiukuose (Rokiškio r.) ir Gireišiuose (Zarasų r.). Šie punktai yra svarbi Lietuvos kultūros ir mokslo paveldo dalis, kurią galima aplankyti ir atrasti, mėgaujantis mūsų šalies istorija ir gamta.
Kodėl Struvės lankas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą?
Struvės geodezinis lankas įtrauktas į UNESCO sąrašą kaip išskirtinis pavyzdys, demonstruojantis didelės apimties tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir technologinį pasiekimą. Jis atspindi žmonijos susidomėjimą ir pastangas pažinti pasaulį, jo formą ir dydį, padėdamas pamatus geodezijai, kartografijai ir navigacijai daugiau nei šimtą metų.
Kokią įtaką Struvės lankas turėjo mokslo ir technologijų raidai?
Struvės lankas turėjo milžinišką įtaką mokslo ir technologijų raidai. Jo duomenys leido tiksliai nustatyti Žemės parametrus, kurie buvo naudojami kuriant nacionalines ir pasaulines koordinačių sistemas, tikslius žemėlapius, tobulinant navigaciją ir astronomiją. Tai buvo esminis žingsnis sistemingam žemės tvarkymui ir tiksliam mūsų planetos supratimui, kurio rezultatais naudojomės ilgus dešimtmečius.
Komentarai