Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) informuoja, kad šiuo metu daugelyje Lietuvos vietų numatoma lijundra ir plikledis – tai itin pavojingos oro sąlygos, reikalaujančios maksimalaus budrumo.
Šios sąlygos gali greitai tapti eismo ir pėsčiųjų traumų priežastimi, todėl būtina prisiminti pagrindinius saugumo patarimus. Jei jus domina situacija skirtinguose regionuose, skaitykite ir apie tai, kaip sinoptikai įspėja dėl sudėtingų oro sąlygų.
Kas turėtų likti namuose?
Specialistai primygtinai rekomenduoja vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, ir ypač sunkiai vaikštantiems žmonėms, likti namuose, kol plikledis praeis. Paprastai ši pavojinga situacija ilgai netrunka – arba pasikeičia oro sąlygos, arba kelio danga yra nuvaloma ir pabarstoma.
Saugumo taisyklės, jei išeiti privaloma
Jei vis dėlto turite būtinai išeiti iš namų, būtina imtis papildomų priemonių, užtikrinančių paslydimo traumos prevenciją:
- Maršruto planavimas. Išeikite anksčiau. Suplanuokite kelionę taip, kad išvengtumėte slidžių šlaitų, laiptų ir nenuvalytų takų. Stenkitės netrumpinti kelio einant vietomis, kur didesnė tikimybė paslysti.
- Namų aplinkos saugumas. Pabarstykite smėliu, druska ar pelenais laiptus ir takelius prie savo namų.
- Avalynės pasirinkimas. Rinkitės tvirtą ir patogią avalynę. Geriausiai padeda neslidi avalynė žiemai su giliai sukimbančiu protektoriumi ir neaukštu, stabiliu kulnu. Siekiant maksimalaus saugumo, verta įsigyti ir naudoti specialius priedus – batų apkaustus nuo ledo (tinkliukus, skirtus saugiai vaikščioti per ledą). Batai turėtų būti aukštu aulu, kad apsaugotų nuo čiurnos traumos.
- Stebėkite aplinką. Net pabarstytas šaligatvis gali būti pavojingas, jei lijundra tęsiasi. Saulėtą dieną naudokite akinius nuo saulės – jie padeda geriau matyti slidžius ledo paviršius.
Kaip teisingai eiti?
Norint išlaikyti pusiausvyrą ant ledo, svarbu keisti įprastą ėjimą. Eidami venkite alkoholio, nes jis trikdo pusiausvyrą. Taip pat atkreipkite dėmesį į šiuos patarimus:
- Maži žingsniai. Eikite mažais žingsneliais, šiek tiek sulenkę kojas ir truputį pasilenkę į priekį – taip svorio centras yra tiesiai virš pėdų.
- Laisvos rankos. Nelaikykite rankų kišenėse – laisvos rankos padeda balansuoti ir sušvelninti kritimą. Venkite nešti didelius nešulius, ypač abiejose rankose, arba nešulius ant rankų. Rekomenduojama naudoti kuprinę.
- Laiptai. Lipant laiptais, visada tvirtai laikykitės už turėklų. Jei turėklų nėra, pasinaudokite medžių ar krūmų pagalba.
Kadangi lijundra kelia didelį pavojų ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams, primename, kad apie saugų elgesį kelyje taip pat galite pasiskaityti ir čia: Lijundra ir plikledis artėja: kaip išvengti avarijų kelyje? Svarbu pasiruošti ekstremaliems orams, kad apsaugotumėte save ir kitus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas tiksliai yra lijundra ir plikledis, ir kuo jie skiriasi nuo įprasto sniego ar šalčio?
Lijundra ir plikledis yra du skirtingi, bet lygiai pavojingi meteorologiniai reiškiniai.
- Lijundra susidaro, kai lietaus lašai krenta per šaltą oro sluoksnį ir užšąla tik atsitrenkę į paviršius (kelius, medžius, šaligatvius), sudarydami storą, nepermatomą ledo plėvelę.
- Plikledis (arba „juodasis ledas“) yra dar pavojingesnis – tai plonas, skaidrus ledo sluoksnis ant kelio dangos, susidarantis dėl atšalimo po drėgno oro ar drėgmės kondensacijos. Jo pavojus slypi tame, kad jis vizualiai beveik nematomas, ypač po tamsiu asfaltu, todėl budrumas turi būti maksimalus.
Išskyrus batų apkaustus, kokie yra patys efektyviausi būdai užtikrinti maksimalų sukibimą (trauką) einant ledu?
Ekspertai rekomenduoja vadinamąjį „pingvino ėjimą“ – tai yra geriausia prevencija. Eikite lėtai, trumpais žingsneliais. Svarbiausia, visą kūno svorį laikykite tiesiai virš priekinės kojos, o ne pasilenkę į priekį ar atgal. Tai sumažina slydimo kampą.
Taip pat labai svarbu laikyti rankas laisvas (ne kišenėse) – rankų judesiai padeda greičiau atgauti pusiausvyrą. Jei turite galimybę, naudokite vaikščiojimo lazdas su guminiu antgaliu, jos suteikia papildomą atramos tašką.
Kokia yra pirmoji pagalba, jei vis dėlto nukritote ant ledo ir įtariate traumą (pvz., riešo lūžį)?
Dažniausiai krentant ant ledo patiriamos riešų, alkūnių, čiurnos ar klubo traumos, nes žmonės instinktyviai bando smūgį sušvelninti rankomis.
Veiksmų seka po kritimo:
- Nepanikuokite ir nedarykite staigių judesių, ypač jei skauda galvą, kaklą ar nugarą.
- Jei jaučiate aštrų skausmą ar matote akivaizdų lūžį, nedelsiant kvieskite pagalbą (112).
- Iki atvykstant medikams, stenkitės sužeistą vietą fiksuoti (imobilizuoti), kad sumažintumėte pažeidimą, ir išlaikyti šilumą.
- Jokiu būdu nebandykite patys atsistoti ar judinti kūno dalies, kuri atrodo lūžusi.
Kokių ilgalaikių veiksmų Lietuva galėtų imtis, kad sumažintų traumų skaičių lijundros metu ateityje?
Ilgalaikė prevencija reikalauja tiek infrastruktūros paruošimo, tiek viešojo švietimo.
- Greitas reagavimas ir resursai: Savivaldybės turėtų užtikrinti rezervą druskos ir smėlio mišinių bei greitą dislokavimą, reaguoja į LHMT perspėjimus, ypač prie pagrindinių viešojo transporto stotelių ir pėsčiųjų takų.
- Aukštosios technologijos barstymui: Investicijos į modernią techniką, kuri naudoja tikslų druskos tirpalų kiekį, padeda sumažinti aplinkos taršą ir užtikrina ilgesnį ledo tirpinimo efektą.
- Švietimas ir įspėjimai: Tolesnis informacijos viešinimas apie tinkamą avalynę, specialius apkaustus ir ėjimo techniką, pranešant apie pavojaus lygį per mobiliąsias programėles ar viešuosius kanalus.
Šaltinis: Joniškio rajono savivaldybė
Komentarai