Liūtys Lietuvoje semia garažus: kaltas ne vien miestas

Smarkios liūtys per kelias minutes gali užtvindyti gatvę, rūsį ar požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau vandens prasiveržimas savaime neparodo, kas atsakingas: miesto tinklų prižiūrėtojas, pastato administratorius, projektuotojas, statytojas ar gretimo sklypo savininkas.

ELTA paskelbtame bendrovės KRS pranešime jos direktorius Martynas Valančius išskiria kelias tarpusavyje susijusias priežastis. Riziką didina neprižiūrimi lietaus nuotekų vamzdynai, nesuderinta skirtingų objektų infrastruktūra, pakeistas sklypų reljefas ir per trumpą laiką iškrentantis vandens kiekis, viršijantis projektuojant numatytas apkrovas.

Užsikimšęs vamzdynas liūtį paverčia potvyniu

Lietaus nuotekų vamzdynai turi būti reguliariai tikrinami ir valomi. Pasak M. Valančiaus, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, garažuose ir kituose objektuose esančius tinklus reikėtų išvalyti po kiekvienos žiemos bei didesnės liūties.

Kartu su vandeniu į angas patenka gatvių smėlis, šiukšlės ir nuplauti daiktai. Po žiemos požeminėse aikštelėse lieka su druskomis atnešto smėlio, kuris išdžiūvęs kartais sušluojamas tiesiai į vandens surinkimo angas. Mažėjant vamzdyno pralaidumui, kita liūtis gali sukelti užtvindymą net ir ten, kur sistema anksčiau veikė be sutrikimų.

KRS vadovo vertinimu, vamzdynų priežiūra neretai atidedama dėl išlaidų. Tokiu atveju atsakomybės klausimas gali prasidėti nuo pastato administratoriaus veiksmų: kada tinklas buvo tikrintas, kas atliko valymą ir ar po ankstesnės liūties pašalintos sąnašos.

Gatvės vanduo gali viršyti garažo tinklo galimybes

Kita rizika atsiranda, kai gatvės ir šalia esančio pastato infrastruktūra veikia kaip atskiros sistemos. Jeigu gatvėje neįrengtas tinkamas avarinis vandens nuvedimas, srautas gali pasukti į žemiau gatvės lygio esančią garažo rampą, sandėlį ar stovėjimo aikštelę.

Liūtys Lietuvoje semia garažus: kaltas ne vien miestas

Požeminio garažo tinklas paprastai nėra skirtas visos gatvės vandeniui priimti. Net išvalyti vamzdžiai gali nespėti nutekinti tokio srauto, todėl apsemiami automobiliai, techninė įranga ir kitas turtas.

M. Valančius nurodo, kad prie įvažiavimų gali būti įrengiami vandens sulaikymo barjerai arba pritaikomi kiti inžineriniai sprendimai. Jų poreikį lemia konkretaus objekto aukščiai, nuolydžiai ir vandens tekėjimo kryptis.

Atsakomybę lemia visa vandens tekėjimo grandinė

Vien miesto lietaus nuotekų tinklų prižiūrėtojo ar projektuotojo kaltinti nepakanka. Pastato administratorius atsako už jo valdomos sistemos priežiūrą, tačiau problemos priežastis gali būti už objekto ribų – gatvėje, gretimame sklype ar nesuderintuose infrastruktūros projektuose.

Privačių namų kvartaluose vandens kryptį gali pakeisti pakeltas sklypas. Tuomet didesnis srautas nukreipiamas žemyn, o daugiausia vandens tenka žemiausiai esančiai teritorijai. Kalvotame Vilniuje tokią riziką dar padidina natūralūs reljefo nuolydžiai.

KRS vadovo teigimu, lietaus vandens nuotėkų įrengimas nėra pakankamai detaliai reglamentuotas, o projektuose numatomi kiekiai gali neatitikti vis dažnesnių intensyvių liūčių. Konkreti atsakomybė todėl turi būti vertinama pagal faktinę užliejimo priežastį, infrastruktūros ribas ir atliktą priežiūrą.

Patikrinimai prieš kitą smarkią liūtį

Gyventojai gali kreiptis į pastato administratorių ir išsiaiškinti, kada paskutinį kartą valyti lietaus nuotekų vamzdynai. Administratoriui verta patikrinti vandens surinkimo angas po žiemos ir didesnio lietaus, įvertinti susikaupusį smėlį bei užtikrinti, kad jis nebūtų sušluotas į nuotekų sistemą.

Jeigu vanduo į garažą teka iš gatvės, vien vamzdyno valymo gali nepakakti. Tokiu atveju reikia vertinti įvažiavimo nuolydį, gatvės vandens srauto kryptį ir apsauginių barjerų poreikį.

Nuotekų tinklų rekonstrukcija vyksta palaipsniui. M. Valančius kaip pagerėjimo pavyzdžius mini Vilniaus Žalgirio ir Narbuto gatves, tačiau naujų probleminių vietų pastebima ties Vakariniu aplinkkeliu bei Bukiškio pravažiavimu. Viename statybų objekte po savaitgalio liūties nuostoliai siekė 20–30 tūkst. eurų, nes buvo išplautas smėlis ir sugadinti jau įrengti pagrindai.

Tarp ilgalaikių priemonių KRS vadovas išskiria vandeniui laidžias dangas, galinčias sugerti dalį kritulių. Pastate artimiausias žingsnis išlieka konkretus: patikrinti vamzdynų priežiūros istoriją ir nustatyti, ar gatvės vandeniui kelią į požemines patalpas turi užkirsti papildomas inžinerinis barjeras.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio informacija

Praktinis paaiškinimas parengtas pagal ELTA paskelbtą KRS pranešimą ir jame pateiktus Martyno Valančiaus vertinimus.

Patikros

Priežastys ir priežiūros rekomendacijos priskirtos KRS direktoriui Martynui Valančiui.
Išlaikyta skirtis tarp pastato vamzdynų priežiūros ir miesto infrastruktūros pajėgumo.
Vilniaus vietovių pavyzdžiai ir 20–30 tūkst. eurų nuostolių suma perkelti nepakeisti.
Nepateiktas teisinis kaltės vertinimas, kurio pirminiame šaltinyje nėra.

ELTA paskelbtas KRS pranešimas Ieškoti nepriklausomo konteksto